Penktadienis, 2 birželio, 2023
spot_img
spot_img

Gyvename įdomiu laiku, kai dirbtinis intelektas gali padidinti mūsų produktyvumą

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir kitos sparčiai besivystančios technologijos suartina fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Šis procesas jau prasidėjęs – skaitmeniniai dvyniai naudojami gamyboje ir infrastruktūroje, robotika – medicinoje, generatyvinis dirbtinis intelektas kuria produktų dizainą. Pasaulinis „Accenture Technology Vision 2023“ tyrimas rodo, kad ir toliau tobulėjant šioms naujovėms bei jų technologinėms galimybėms, ateityje patirsime visišką mus supančios fizinės aplinkos transformaciją.

„Gyvename įdomiu laiku, kai generatyvinis dirbtinis intelektas gali keturis kartus padidinti bet kurio intelektualinį darbą dirbančio darbuotojo produktyvumą. Dirbtinis intelektas papildys arba automatizuos daugelį profesijų, visiškai jas pakeis, ir šis pokytis vyksta labai greitai. Turime išmokti juo naudotis“, – sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Kelias į šią – anksčiau neįsivaizduojamą – ateitį bus sudėtingas ir kol kas nėra vienos konkrečios technologijos, į kurią būtų būtina investuoti. Kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė neabejotinai vaidins didelį vaidmenį, tačiau svarbiau bus sukurti inovacijų strategiją, kuri palaikytų skaitmeninės ir fizinės veiklos jungimąsi.

Kuriant strategiją „Accenture“ pataria vadovautis keturiomis naujausiomis technologijų tendencijomis: pirmoji – skaitmeninė tapatybė, leidžianti lengvai peržengti skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas; antroji – duomenų skaidrumas, didinantis pasitikėjimą ir leidžiantis analizuoti bei gauti įžvalgų, kurių reikia, norint atskleisti ir išspręsti plačiai visuomenėje paplitusias problemas; trečioji – generatyvinis dirbtinis intelektas, suteikiantis mums galių tai padaryti; ir ketvirtoji – mūsų galimybių ribas sparčiai plečia vienas prie kito artėjantys fiziniai mokslai ir informacinės technologijos.

Skaitmeninė tapatybė

Skaitmeninė tapatybė yra kito technologinio proveržio katalizatorius. Saugi ir patikima skaitmeninė tapatybė leis žmonėms lengvai autentifikuoti save bet kurioje skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje, griežčiau kontroliuoti saugomus ir bendrinamus duomenis bei sumažins susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žmogiškųjų veiksnių, pvz., nesaugių slaptažodžių naudojimo.

„Viena pirmųjų skaitmeninės tapatybės taikytojų yra Estija. Šioje šalyje 98% gyventojų yra užsiregistravę elektroninėje tapatybės sistemoje (e-ID), kuri naudojama viešosioms paslaugoms teikti ir gauti, tokioms kaip rinkimai, sveikatos draudimas, mokesčiai. „Apple“ išplėtė savo „Wallet“ programėlę, kuria JAV galima ne tik atsiskaityti, bet ir saugoti bei naudoti valstybės išduotas asmens tapatybės korteles, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja Kristaps Banga, Accenture“ inovacijų vadovas Baltijos šalyse ir kosmoso technologijų verslo bendradarbiavimo plėtros vadovas Europoje.

Technologijų įmonė „b.well“ bendradarbiauja su „Mastercard“, kad sukurtų naują tapatybės platformą sveikatos priežiūros sistemoms, kurioje el. laiškai ir slaptažodžiai pakeičiami biometriniais duomenimis. Inovacijos tapatybės srityje paliečia ne tik žmones, bet ir daiktus, o tai reiškia bet kokį turtą – nuo jūrinio konteinerio iki meno kūrinio ar vertybinių popierių. Pavyzdžiui, „Unilever“ ir SAP naudoja blokų grandinės (blockchain) technologiją, kad sukurtų žetonus palmių aliejaus partijoms žymėti. Jie leidžia sekti tiekimo grandinę ir nustatyti, kuriame ūkyje buvo išgautas aliejus.

Duomenų skaidrumas

Nuo informacijos apie produktų kilmę iki duomenų apie gamybos įtaką klimatui ar darbuotojų atlyginimus – nuo neskaidrios informacinės aplinkos perėjome į tokią, kurioje informacijos skaidrumas tampa norma. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad du trečdaliai vartotojų nori pakeisti savo mėgstamą bakalėjos prekių ženklą į kitą, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie produktą. Kitas tyrimas rodo, kad 60% žmonių, pirkdami drabužius, nori daugiau informacijos apie tai, kaip jie buvo pagaminti. Ir ši tendencija neapsiriboja vartotojais, nes verslo partneriai ir reguliavimo institucijos taip pat reikalauja informacijos.

„Duomenų skaidrumas gali duoti didelės naudos įmonėms ir pramonės šakoms, skatinti augimą, optimizavimą ir efektyvumą. Jis gali pagerinti klientų aptarnavimo patirtį ir prisidėti kuriant patikimą reputaciją, nes skatina tokias vertybes kaip sąžiningumas ir tvarumas“, – teigia K. Banga.

Skaidrumui įtakos turi ir jutiklių technologijų pažanga, leidžianti surinkti naujo tipo duomenis ir pagerinti duomenų apie mūsų fizinį pasaulį tikslumą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkai sukūrė nebrangų nanojutiklį, galintį per kelias minutes aptikti pesticidus vaisiuose. Skaidrumo tendencija ir ją palaikančios technologijos skatina įmones galvoti apie jų gebėjimą ir įgūdžius rinkti, valdyti ir naudoti duomenis.

Generatyvinis dirbtinis intelektas

Spartus „ChatGPT“ programos populiarumas atkreipė pasaulio dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes. 98% apklaustų verslo lyderių sutinka, kad dirbtinio intelekto modeliai atliks svarbų vaidmenį jų organizacijos strategijoje per ateinančius trejus ar penkerius metus.

„Dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra didelių pokyčių pradžia – iš anksto apmokyti AI baziniai modeliai, galintys prisitaikyti ir atlikti įvairiausias užduotis be papildomo mokymo, leis sukurti naujus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. AI jau prižiūri klientų aptarnavimo robotus, kuria gaminių dizainą ir automatizuoja programavimą“, – vardija K. Banga.

Praėjusiais metais pasaulis fiksavo rekordines investicijas į generatyvinio AI plėtrą. Vien startuoliai sudarė 110 sandorių ir pritraukė 2,6 milijardo JAV dolerių, o augimas yra itin greitas. Šiuo metu baziniai dirbtinio intelekto modeliai daugiausia veikia su natūralia kalba ir vaizdais, tačiau netrukus prie duomenų tipų prisijungs vaizdo ir 3D erdviniai duomenys, kurie vaidins lemiamą vaidmenį plečiant metavisatą.

Bazinis kompiuterinio regėjimo AI modelis galės atlikti su stebėjimu susijusias užduotis fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatos priežiūros srityse. Bazinio modelio kūrėjai siūlo prieigą kiekvienam, veikdami platformų principu. Todėl įmonės nebegali susitelkti vien ties savo AI modelių kūrimu, bet turėtų vertinti tai, ką galima sukurti naudojant šiuos modelius.

Mokslo technologijų revoliucija

COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį spaudimą, paspartindama naujoves. mNRA tipo vakcinos buvo sukurtos precedento neturinčiu greičiu daugiausia dėl kompiuterinės imunologijos pažangos, taip pat virtualių komunikacijos ir bendradarbiavimo technologijų. Šie pasiekimai parodė, kad grįžtamasis ryšys tarp mokslo ir technologijų gali būti daug greitesnis, nei matėme anksčiau.

„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais medicinoje, tiekimo grandinėse ir klimato kaitos srityse, todėl mums reikia geresnių ir greitesnių mokslo ir technologijų sprendimų. Nauja technologinė pažanga skaičiavimo, raketų ir palydovų bei biotechnologijų srityse patobulins medžiagų mokslą ir energetiką, Žemės ir kosmoso tyrinėjimus bei sintetinę biologiją, o tai savo ruožtu pakeis technologijas“, – įsitikinęs K. Banga.

Pavyzdžiui, įdiegus kvantinį skaičiavimą, chemikai galės atlikti sudėtingesnius ir tikslesnius molekulinius modeliavimus nei bet kada anksčiau, o tai palengvins naujų medžiagų ir energijos sprendimų kūrimą. „Hyundai“ jau bendradarbiauja su kvantinių skaičiavimų įmone „IonQ“, kad analizuotų ir modeliuotų baterijų medžiagas.

Taip pat pradeda rastis naujos pritaikymo sritys, tokios kaip sintetinė biologija. Maisto technologijų įmonė „Upside Food“ gamina sintetinę vištieną ir jautieną. Ir tai yra ne tik inovatyvūs, bet ir aplinką labiau tausojantys produktai.

„Accenture Technology Vision 2023“ tyrime dalyvavo 4777 vadovai iš 34 šalių.

„Iki“ nestabdo – kainas iki 15 proc. mažina dar daugiau pieno produktų

0
Grietinė, sviestas, sūris, tepamas sūrelis – gausus skaičius šių kasdienio vartojimo produktų birželį „Iki“ parduotuvėse jau kainuoja daugiau nei dešimtadaliu pigiau. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad vos pamatęs galimybę, prekybos tinklas ėmėsi...

„Iki“ mažina kainas kasdieniams produktams – ilgo galiojimo pienas ir grietinėlė kainuos iki 18...

0
Nuo šiol populiarūs ilgo galiojimo pieno produktai kainuos iki 18 proc. pigiau – prekybos tinklas „Iki“ mažina kainas UAT pienui ir grietinėlei. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad šis pokytis – nuolatinių pastangų...

Užburtas lėšų stygiaus ratas: kaip dar labiau nepakenkti savo finansiniam stabilumui?

0
Valstybės duomenų agentūros (VDA) atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad praėjusiais metais net 16 proc. šalies gyventojų patyrė materialinį nepriteklių. Pinigų trūkumas – nemenka našta, apsunkinanti ne tik kasdienes gyvenimo situacijas, bet ir turimus...

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

„YIT Lietuva“ vykdo kelio Kunigiškiai-Palanga remonto darbus bei dviračių tako Smiltynė-Nida rekonstrukcija

0
Tęsiantis Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, Lietuva kruopščiai rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas visaverčiam šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui bei aukštai kovinei parengčiai palaikyti. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų...

Mokesčių reforma – kas keisis verslams, jei ji bus priimta?

0
Lietuvos finansų ministerija šių metų kovo 20 d. pateikė siūlymus dėl mokesčių reformos, kuri, jei bus priimta, keistų ir koreguotų įvairius šiuo metu galiojančius mokestinius aspektus. Vyriausybė mokesčių reformos paketą planuoja pristatyti per LR...

Vilniuje atidarytas naujas „Rimi“ prekybos centras: patogiau apsipirks vykstantys į užmiestį

0
„Rimi“ toliau investuoja į patogesnį apsipirkimą ir vartotojų patirties gerinimą – ketvirtadienį Vilniuje, adresu Dangeručio g. 1, duris atvėrė nauja „Hyper market“ formato parduotuvė, kurios įrengimo investicijos siekia daugiau nei 1 mln. eurų, o...

Klaipėdos autobusuose už kelionę jau galima atsiskaityti ir bankine kortele

0
Trečiadienį, gegužės 24 dieną, oficialiai startavo atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis paslauga. Vienas pirmųjų naująją galimybę 10-ojo maršruto autobuse išbandė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. „Labai džiugu, kad žmogui, atvykusiam iš bet kurio pasaulio taško, yra galimybė susimokėti...

Teisininkai: „ChatGPT“ keičia etikos ir moralės ribas

0
Diskutuodami su kolegomis, kalbėdamiesi su draugais ar šeimos nariais, analizuodami gaunamą informaciją, atlikdami užduotis darbovietėje, vadovaujamės visuotinai pripažintais etikos standartais. Paradoksalu, bet vis labiau mūsų kasdienybėje įsitvirtinantis dirbtinio intelekto (DI) valdomas „ChatGPT“ trina aiškias...

N. Mačiulis: gero meto mokesčių reformai niekada nebuvo ir niekada nebus

0
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis neigia tarp verslo asociacijų paplitusią nuomonę, kad techninės recesijos laikotarpis yra netinkamas vykdyti mokesčių reformą ir ši turėsianti neigiamą poveikį ekonomikai. Anot jo, tai argumentas, kurį visuomet naudoja...

Telšiuose atidaryta dar viena automatinė degalinė

0
Automatinių degalinių tinklas „Neste“ plečia veiklos geografiją ir Telšiuose, magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, atidaro naują automatinę degalinę. Naujai pastatyta ir įrengta degalinė veiks visą parą. Be degalų joje galima įsigyti priedo „AdBlue“ bei pasinaudoti...

V. Bernatonis. Investavę į atsinaujinančią energiją pasieksime energetinę nepriklausomybę

0
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dar kartą įsitikinome, kokia svarbi yra įžvalgi ir išmintinga energetikos politika. Apie ją diskutuota jau labai daug. Dabar jau bemaž visi sutaria, kad vienintelė išeitis Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę...

Kai darbuotojas prašo atleisti jį iš darbo, tačiau darbdavys neatleidžia – kaip elgtis

0
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com