Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img
spot_img

Vyndarystės pradininkai Lietuvoje: lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Manoma, kad jau nuo 14 amžiaus Lietuvoje kalavijuočiai augino vynuoges. Šiandien šia tradicija susidomi vis daugiau entuziastų. Vieni pirmųjų – Šakių rajone esančiame Zyplių dvare, šeimos amatą tęsianti ir vynuogyną puoselėjanti Ramaškevičių šeima. Čia pat vyksta vyno gamyba bei pristatymas – nuo dvaro ūkio neatskiriama dalis. Ekspertai teigia, kad lietuviškos vyndarystės tradicijos nėra senos, tačiau to pakanka, kad galėtume varžytis su vyndariais iš kitų, netgi pietinių šalių, kuriose klimatas auginti vynuoges yra žymiai palankesnis.

Tęsiamos senosios dvarų tradicijos

Lietuvoje vynuogių užuomazgos aptinkamos dalyje Lietuvos dvarų, Valdovų rūmuose. Rimčiau jų auginimu šalyje susidomėta tik XX a. viduryje, kuomet pradėta šiauriniam klimatui pritaikytų vynuogių veislių selekcija. Nuo tada, o dar intensyviau nuo 2000 m., Lietuvoje išaugintos vynuogės buvo naudojamos vyndarystei, ne tik valgymui.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorė dr. Asta Ramaškevičienė sako, kad dėl dvarų sąsajos su vynuogių auginimu, Zyplių dvaro sodelyje buvo pabandyta auginti vynuoges. Taip pat tokį sprendimą paskatino ne kas kitas, o pats dirvožemis.

„Anksčiau dvaro sodelyje augo sėklavaisiai, tad vėl sodinti sėklavaisius toje pačioje žemėje negalima – bus apsunkintas jų augimas, o jauni medeliai gali iš viso neprigyti. Tad pagalvojome, kad vertėtų pabandyti auginti vynmedžius, kaip senais laikais“, – pasakoja Zyplių dvaro vynuogynu besirūpinanti, agronomijos mokslų daktarė A. Ramaškevičienė ir priduria, kad sodelyje taip pat buvo pasodinti ir Lietuvoje puikiai augančios uogos – serbentai.

Šiems prigijus ir davus derlių, nuspręsta gaminti kelių rūšių dvaro vynus iš vynuogių ir serbentų. Ši veikla ir domėjimasis vyndaryste padėjo pamatus Zyplių dvare kasmet rengiamai Jauno vyno šventei, kurią Lietuvos vynuogininkai ir vyndariai susibūrę į asociacijas minėjo jau13-ąjį kartą.

Auginamos lietuviškam klimatui tinkamos veislės

Ne vieną vynuogių derlių išauginusi ir gerai su vyndarystės amatu susipažinusi A. Ramaškevičienė pažymi, kad Lietuvoje auginamos kitokios nei šiltesnio klimato kraštuose vynuogių veislės.

„Lietuviškos vynuogių veislės, kurios įprastai auginamos mūsų krašte, dažniausiai yra sukurtos kitokio vynmedžio pagrindu, todėl savo aromatu skiriasi nuo pietų Europoje auginamų, tikrojo vynmedžio vynuogių aromato. Tačiau tai nėra blogai, nes vyno pasaulyje daug svarbesnis vyno gaminimo regiono išskirtinumas ir produkto kokybė nei žaliava iš ko pagamintas vynas“, – sako agronomė.

Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis papildo, kad Lietuvoje vyrauja tiek mėlynosios, tiek baltosios vynuogių veislės, bet dėl saulės kiekio ir trumpo vegetacijos laikotarpio perspektyvesnės baltosios vynuogių veislės, kaip „Solaris“, „Adalmina“, „Osceola Muscat“. Didžioji dalis Lietuvoje išaugintų vynuogių, didesniuose nei 1 a plote, įprastai skirtos sultims arba vynui gaminti.

„Iš Lietuvoje augančių vynuogių daug veislių yra tinkamų vyno gamybai. Svarbiausia, kad jos būtų kuo mažesnės, o pasiekus brandą, uogos pasižymėtų tinkamu rūgšties kiekiu“, – pabrėžia R. Pilvelis.

Pasak vynuogių ekspertų, Lietuvoje yra keletas eksperimentinių vynuogių ūkių. Juose yra išbandomos įvairios vynuogių veislės, kuriuose dominuoja tikrojo vynmedžio genai. Vynas pagamintas iš tokių vynuogių savo aromatais primena austrišką ar vokišką vyną.

Prioritetas – kokybė

Vynuogių vynai Lietuvoje pradėti gaminti visai neseniai, tačiau lietuviams šioje srityje pavyko jau nemažai pasiekti. Pavyzdžiui, lietuviškas vynuogių vynas ne kartą profesionalų buvo įvertintas aukso ar sidabro medaliais tiek Lietuvoje Vyno klubo organizuojamame tarptautiniame Vyno čempionate, tiek ir Pabaltijo vyno čempionate, kuris organizuojamas Latvijoje.

Pasak A. Ramaškevičienės, lyginti vynus pagal šalį yra sudėtinga, tačiau nėra abejonių, kad lietuviškas vynas gali konkuruoti su užsienio – svarbu, kas su kuo bus lyginama ir pagal kokį aspektą.

„Dažniausiai vynas konkuruoja pagal kokybinius rodiklius, todėl tinkamai pagamintas vynas gali konkuruoti ir su užsienyje pagamintu vynu – svarbu, ką padėsime ant vienos ir kitos svarstyklių lėkštutės. Paprastai vaisių uogų vynas lyginamas su vaisių uogų vynu, o vynuogių su vynuogių. Tačiau visur pasitaiko išimčių: lietuviškų vyšnių vynas gali prilygti, o kartais ir pralenkti savo skoniu kai kuriuos vynuoginius vynus. Panašiai gali būti ir su agrastų vynu. Jei lyginsime vynuogių vyną, tai priklausys iš kokios vynuogių rūšies bus pagamintas vynas“, – dėsto ekspertė.

Kultūringas vyno vartojimas

Anot restorano „Kuchmistrai“ vadovės Jolitos Briedės, Lietuvoje vyno vartojimo kultūra dar formuojasi. Tam daug pastangų deda tiek atskiri verslai, tiek „Vyno klubas“, kurio rengiamas „Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionatas“ suburia profesionalus: somelje ir konditerius.

„Dauguma šalies restoranų turi savo vyno kortą, kurioje vis dažniau svarbią vietą užima ir lietuviškas vynas. Tiek dėl noro patenkinti svečių smalsumą, tiek dėl būtinybės atstovauti savo kraštui. Mažųjų vyndarių produkcija leidžia pristatyti nišinius gėrimus, o dirbant su virtuvių šefais kuriamos degustacijos, dovanojančios patirtis, kurių paprastai ieškoti keliaujame į užsienį: vietinis maistas, vietiniai gėrimai, vietinis šefas ir savas vyndarys ar bent somelje“, – sako J. Briedė.

Ji priduria, kad vienu iš tokių pavyzdžių tampa Zyplių dvaras, kuriame dvarišką tradiciją puoselėjantys vyndariai bendradarbiaudami su dvaro virtuvėje veikiančiu kuchmistru, sukuria unikalių potyrių kupiną iniciatyvą. Šia susidomi ne tik miesto svečiai, bet ir turistai iš svečių šalių.

Skaistė Marija Gailiušytė

Pakerėję kvapai virto į sėkmingą verslą

0
80 darbuotojų, socialiniai projektai, edukuojančios paskaitos, net 9 firminės parduotuvės ir dešimtys aukštos kokybės rankomis gaminamų aromaterapijos produktų visai šeimai – tai šiandieninis „aromáma“ veidas. Tačiau viskas prasidėjo nuo paaugliško susidomėjimo užburiančiu kvapų pasauliu. „Kai...

Pingantis kuras ir pažangios technologijos šilumos kainą vasarį mažins 4,9 proc.

0
Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo...

Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos 80 proc.

0
Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl...

Dirbti pensijoje skatins ne tik maža senatvės pensija: bijoma ir socialinės izoliacijos

0
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad nemaža dalis gyventojų planuoja dirbti ir išėję į pensiją. Galvoti apie darbą sulaukus pensinio amžiaus žmones skatina ne tik laukianti...

Ar Lietuvai reikia išskirtinės kokybės lietuviškų daržovių?

0
LŽŪKT Kelmės rajone biuro kliento Algimanto Vaupšo daržininkystės ūkyje auginamos ir perdirbamos išskirtinės kokybės daržovės. Kiekvieną dieną čia verda darbas, kurį styguojant tenka nuolat patirtį derinti su iššūkiais, rinkos sąlygomis, ieškant racionaliausių sprendimų. Algimanto Vaupšo...

Nefinansinius priedus gauna 79 % darbuotojų

0
Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, 2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 % darbuotojų, motyvacinių priedų gavėjų skaičius nuo 2021 metų paaugo 4 %. Per metus labiausiai augo darbo namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai,...

Siekis įteisinti legalią „naminukės“ gamybą iškraipytų konkurenciją ir padidintų alkoholio suvartojimą

0
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) nepritaria svarstomoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios įteisintų naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Anot LVK, tai prieštarauja ilgamečiams alkoholio politikos tikslams mažinti alkoholio prieinamumą ir gyventojų vartojimą šalyje. Kyla daug...

Inga Ruginienė: kaupimas II pakopos privačiuose pensijų fonduose – šimtmečio afera

0
Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir...

Registrų centras: dėl skolų pernai buvo areštuojami ir orlaiviai, ir gyvuliai, ir derlius

0
Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame...

Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0

0
Dar 2002 metais, Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, buvo pradėtas vykdyti telefonų numeracijos plano keitimas. Teisiniuose dokumentuose tada buvo nustatytas nacionalinis prefiksas 0, kuris turėjo pakeisti 8. Už numeracijos įgyvendinimą tapo atsakinga tuo...

Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes

0
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų...

Paaiškėjo, kokios asmens teisės svarbiausios Lietuvos žmonėms

0
Lietuvos žmonėms svarbiausios darbuotojų ir darbdavių teisės: didžioji dalis šalies visuomenės darbo santykius įvardija svarbesniais už visas kitas asmens teises bei pareigas. Tik penktadaliui mūsų šalies gyventojų prioritetinės – jų, kaip šeimos narių, teisės....

Augalinė mityba tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje: auga veganiškų produktų paklausa

0
Pirmasis metų mėnuo turi pravardę „Veganuary“ ir ji vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Sausį žmonės skatinami sudalyvauti iššūkyje – atsisakyti gyvulinės kilmės produktų ir išmėginti augalinę mitybą. Iniciatyva įgauna pagreitį, veganiškų produktų paklausą augina...

„Rimi Lietuva“ suteiktas tarptautinis „Top darbdavio“ sertifikatas

0
Nyderlanduose įsikūrusi nepriklausoma organizacija „Top Employers Institute“ prekybos tinklą „Rimi Lietuva“ įvertino kaip visiškai atitinkantį modernaus darbdavio reikalavimus ir įteikė „Top darbdavio“ sertifikatą – kasmet mūsų šalyje jį gauna vos keletas įmonių. Bendrovės generalinis...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com