Nuotrauka: Klaipėdos uostas. ELTA / Dainius Labutis
Vyriausybė apsisprendė dėl Klaipėdos jūrų uosto pietinės dalies plėtros projekto įgyvendinimo tvarkos – investuotojas į naują uosto teritoriją bus atrenkamas konkurencinio dialogo būdu.
Susisiekimo ministerijos parengtame projekte nurodoma, jog toks modelis investuotojo atrankai pasirinktas dėl projekto masto, techninio ir finansinio sudėtingumo.
Rašoma, jog dialogo metu su potencialiais investuotojais dar iki galutinių pasiūlymų pateikimo būtų derinami teritorijos įveiklinimo, infrastruktūros sukūrimo ir investicijų sprendiniai.
Nutarimu nustatyta, kad projekto įgyvendinimą vertins Strateginio projektų portfelio komisija, kuri vykdys įstatyme numatytos tarpžinybinės komisijos funkcijas. Pats projektas taip pat įtraukiamas į strateginį projektų portfelį.
Pagal patvirtintą tvarką viešą konkursą organizuos uosto valdytojas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o konkurso komisija vykdys konkurso procedūras, ves konkurencinį dialogą ir vertins investuotojų pasiūlymus.
Konkurso sąlygose bus nustatomi minimalus pradinis įnašas, veiklos rodikliai, kvalifikaciniai ir nacionalinio saugumo reikalavimai bei pasiūlymų vertinimo kriterijai.
Rašoma, jog investuotojai prieš pateikdami pradinį pasiūlymą turės sumokėti avansinį pradinį įnašą. Galutiniai pasiūlymai bus vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, o laimėtojas bus nustatomas pagal surinktų balų skaičių.
Pasak projekto, konkurso dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams bus tikrinama iki jų pripažinimo laimėtojais. Gavus neigiamą sprendimą, patikra būtų atliekama kitam pasiūlymų eilėje esančiam dalyviui.
Ministras Taminskas: nevėluojame
„Šis Vyriausybės nutarimas jau atveria mums kelią ir galimybę pereiti prie rangovo paieškos, atrankos. Na ir tikslas pagal planą. (…) Žingsnis po žingsnio įgyvendiname planą, nevėluojame“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Anot jo, artimiausiomis savaitėmis bus pradedami rangos darbai marinai, o rangovų atranka didžiajai daliai teritorijos prasidės 2027 m. antrajame ketvirtyje.
„Norime spėti iki 2028 m. pabaigos turėti paruoštą 100 hektarų teritoriją, ant kurios jau toliau, su infrastruktūra, vystytųsi krovos kompanijos“, – aiškino J. Taminskas.
Pasak jo, projektas yra itin svarbus nacionaliniam saugumui – ypač dėl evakuacijos ir sąjungininkų priėmimo galimybių.
„Tai yra svarbu nacionaliniam saugumui, nes Suvalkų koridorius yra viena tema, bet žinome, kad jūros keliu sąjungininkams atvykti, ir aš akcentuoju evakuacijos klausimą, netgi ir tautiečius evakuoti, mums labai svarbus yra Klaipėdos uostas“, – teigė susisiekimo ministras.
„Tai yra aktualu ir kolegai krašto apsaugos ministrui. Tai yra rimtas įrankis jam parodyti, kaip Lietuva ruošiasi gynybai ir kaip sąjungininkams sudaromos sąlygos tiek atvykti išsikrauti, tiek į pratybas atvykti“, – pabrėžė Vyriausybės narys.
Tikslios projekto įgyvendinimo teritorijos ribos šiuo metu dar nenustatytos – jos bus patikslintos užbaigus projektavimo ir techninių sprendinių konkretinimo darbus.
Kaip skelbė ELTA, įgyvendinus projektą numatoma suformuoti apie 100 ha naujos uosto teritorijos ir sukurti viešąją uosto infrastruktūrą. Tikimasi, kad tai padidins uosto konkurencingumą, sudarys sąlygas pritraukti naujų investicijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių veiklų, taip pat sustiprins nacionalinio saugumo ir karinio mobilumo reikmėms svarbią infrastruktūrą.
Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui ir infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų. Ne mažiau kaip 300 mln. eurų turėtų sudaryti privataus investuotojo pradinis įnašas.
Kartu su pietinės uosto dalies plėtra numatoma vystyti ir Klaipėdos pietinį aplinkkelį. Planuojama, kad naujas sausumos plotas ir uosto infrastruktūra būtų suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorija pradėta eksploatuoti 2029 metais.
Vygantas Tuzas (ELTA)
