Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img
spot_img

Už atsisakymą skiepytis nuo koronaviruso – atleidimas. Ar tai būtų įmanoma Lietuvoje?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Noras apsaugoti kuo didesnę dalį visuomenės nuo įvairių atmainų koronaviruso, panašu, Latvijoje virs ribojimais daliai dirbančiųjų – jie gali būti atleisti, jei iki rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, kuris išduodamas šia liga persirgusiems ar nuo jos paskiepytiems žmonėms. Šis pažymėjimas bus privalomas medikams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, valstybėms tarnautojams, kurie teikia paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijose. Neturėtų stebinti, kad kalbų apie tokius ar panašius sprendimus, stringant masinei vakcinacijai, kiltų ir Lietuvoje. Tačiau pirma reikia atsakyti į klausimą, ar toks sprendimas išvis būtų teisiškai įmanomas nepažeidžiant žmogaus teisių?

Gresia teisinė atsakomybė

Jurgita Karvelė.

Atsakymą į klausimą, ar šiuo metu darbdavys galėtų atleisti darbuotoją dėl atsisakymo skiepytis, sufleruoja dabartiniai šalies įstatymai. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 26 straipsniu, darbdavys negali diskriminuoti darbuotojo dėl jo sveikatos būklės, įsitikinimų, pažiūrų ar tikėjimo. Aišku, dėl pastarojo aspekto galioja tam tikros išimtys, bet jos šiuo atveju nėra aktualios. Ši DK straipsnio nuostata užkerta kelią darbdaviui atleisti darbuotoją iš darbo ar atimti naudas, nes jis atsisakė vakcinuotis. Greičiausiai toks atleidimas būtų pripažintas neteisėtu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis (kompensacija už priverstinę pravaikštą už visą bylinėjimosi laiką (ne daugiau kaip už 12 mėnesių) bei išeitinė išmoka už kiekvienus išdirbtus 2 metus (ne daugiau kaip už 6 mėnesius). Toks atleidimas (ar naudų atėmimas), nepaisant jo tikslo – užtikrinti kitų darbuotojų, klientų saugumą – greičiausiai būtų pripažintas diskriminaciniu. Įstatymais valstybė yra nustačiusi, jog privalu gerbti darbuotojo įsitikinimus ir pažiūras, nes skiepytis nuo koronaviruso joks darbuotojas Lietuvoje nėra įpareigotas.  

Aišku, reikėtų suprasti darbdavių suinteresuotumą paskiepyti darbuotojus ir taip užkardyti viruso plitimą darbo aplinkoje. Juk tai padeda išvengti laikino biurų, parduotuvių ar kitų vietų uždarymo ir tuo pačiu galimų nuostolių. Be to, DK 159 įpareigoja darbdavį pavaldiniams sudaryti saugias darbo sąlygas, tad darbdavys yra atsakingas ir už tai, kad darbuotojai dirbtų saugioje aplinkoje.

Norui skiepytis – motyvavimo priemonės

Ieškant galimybių dirbti saugiai, praktikoje darbdaviai randa įvairių sprendimų: paskirstyti biurą į tik tam tikriems darbuotojams prieinamas zonas; riboti uždarose patalpose dirbančių žmonių skaičių; nustatyti, kiek jau paskiepytų žmonių turi dirbti komandoje; organizuoti darbą pagal grafikus, kad nesusikirstų daugumos bendradarbių keliai. Dalis darbdavių, motyvuodami dirbti įmonės darbuotojus, netgi kompensuoja jų darbo vietų namuose įsirengimą.

Nors tai ir būtų galima pavadinti ribojimais, tačiau tokios iniciatyvos dažniausiai darbuotojų priimamos teigiamai ir supratingai. Ypač kai atsiradęs lankstumas ir daugiau vienam darbuotojui tenkančio biuro ploto netgi laikytinas darbo sąlygų pagerinimu.

Kaip teisėtai pasiekti, kad kuo daugiau darbuotojų pasiskiepytų? Geriausias būdas – ne didinti ribojimus, o suteikti pasiskiepijusiems darbuotojams papildomas naudas. Pavyzdžiui, tokie darbuotojai galėtų gauti papildomą atostogų dieną, pinginę premiją ir pan. Suprantama, darbuotojų naudos neturi būti suteikiamos nepasiskiepijusių darbuotojų sąskaita ar juolab, atimant iš tokių darbuotojų turimas naudas.

Padėtis visgi gali pasikeiti

Grįžtant prie galimybių iš darbo atleisti nuo koronaviruso nesiskiepijantį darbuotoją, kaip analogija minimas išsamus tam tikrų kategorijų darbuotojų privalomas atlikti sveikatos patikrinimas, kad galėtų užimti savo pareigas. Visgi šiuo atveju kalbama apie neprivalomą vakciną. Padėtis pasikeistų nebent tada, jei būtų priimtas teisės aktas, numatantis būtinybę tam tikriems darbuotojams turėti persirgus natūraliai susidariusį ar vakcinomis sukurtą imunitetą. Pavyzdžiui, tokia nuostata galėtų būti pritaikoma tiesioginį kontaktą su klientais turintiems darbuotojams. Nors sunku pasakyti, ar toks valstybės sprendimas būtų teisėtas, tačiau tai taptų teisiniu pagrindu atleisti vakcinuotis atsisakančius darbuotojus. O šiuo metu atleisi darbuotoją iš darbo dėl to, kad jis nesutinka vakcinuotis, kaip minėta, darbdavys negali.

Tačiau sprendimas dėl privalomo vakcinavimosi daliai darbuotojų dar turėtų būti įvertintas pagal tai, ar tai visuomenei daro mažiau žalos nei teikia naudos. Tai ne tik teisinė, tačiau ir moralinė dilema. Panaši diskusija kiek anksčiau buvo kilusi dėl neskiepytų vaikų priėmimo į darželius, kur  vieningos visuomenės nuomonės nėra iki šiol. Tad, panašu, į aklavietę patekti galime ir svarstant privalomo vakcinavimo dėl koronaviruso būtinybę.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Jurgita Karvelė

Pakerėję kvapai virto į sėkmingą verslą

0
80 darbuotojų, socialiniai projektai, edukuojančios paskaitos, net 9 firminės parduotuvės ir dešimtys aukštos kokybės rankomis gaminamų aromaterapijos produktų visai šeimai – tai šiandieninis „aromáma“ veidas. Tačiau viskas prasidėjo nuo paaugliško susidomėjimo užburiančiu kvapų pasauliu. „Kai...

Pingantis kuras ir pažangios technologijos šilumos kainą vasarį mažins 4,9 proc.

0
Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo...

Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos 80 proc.

0
Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl...

Dirbti pensijoje skatins ne tik maža senatvės pensija: bijoma ir socialinės izoliacijos

0
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad nemaža dalis gyventojų planuoja dirbti ir išėję į pensiją. Galvoti apie darbą sulaukus pensinio amžiaus žmones skatina ne tik laukianti...

Ar Lietuvai reikia išskirtinės kokybės lietuviškų daržovių?

0
LŽŪKT Kelmės rajone biuro kliento Algimanto Vaupšo daržininkystės ūkyje auginamos ir perdirbamos išskirtinės kokybės daržovės. Kiekvieną dieną čia verda darbas, kurį styguojant tenka nuolat patirtį derinti su iššūkiais, rinkos sąlygomis, ieškant racionaliausių sprendimų. Algimanto Vaupšo...

Nefinansinius priedus gauna 79 % darbuotojų

0
Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, 2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 % darbuotojų, motyvacinių priedų gavėjų skaičius nuo 2021 metų paaugo 4 %. Per metus labiausiai augo darbo namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai,...

Siekis įteisinti legalią „naminukės“ gamybą iškraipytų konkurenciją ir padidintų alkoholio suvartojimą

0
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) nepritaria svarstomoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios įteisintų naminės degtinės gamybą ir vartojimą. Anot LVK, tai prieštarauja ilgamečiams alkoholio politikos tikslams mažinti alkoholio prieinamumą ir gyventojų vartojimą šalyje. Kyla daug...

Inga Ruginienė: kaupimas II pakopos privačiuose pensijų fonduose – šimtmečio afera

0
Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir...

Registrų centras: dėl skolų pernai buvo areštuojami ir orlaiviai, ir gyvuliai, ir derlius

0
Praėjusiais metais dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo areštuojamo turto kiekis mažėjo, tačiau tarp areštuotų objektų pateko ne ką mažiau originalūs ir neįprasti turtai. Laikini disponavimo turtu faktai fiksuojami pagrindinių nacionalinių duomenų tvarkytojo Registrų centro prižiūrimame...

Ilgai laukti pokyčiai priartėjo: telefono numeriuose vietoje 8 rašysime 0

0
Dar 2002 metais, Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą, buvo pradėtas vykdyti telefonų numeracijos plano keitimas. Teisiniuose dokumentuose tada buvo nustatytas nacionalinis prefiksas 0, kuris turėjo pakeisti 8. Už numeracijos įgyvendinimą tapo atsakinga tuo...

Turguje įsigytos ir internete perparduotos prekės gali palengvinti pardavėjų kišenes

0
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų...

Paaiškėjo, kokios asmens teisės svarbiausios Lietuvos žmonėms

0
Lietuvos žmonėms svarbiausios darbuotojų ir darbdavių teisės: didžioji dalis šalies visuomenės darbo santykius įvardija svarbesniais už visas kitas asmens teises bei pareigas. Tik penktadaliui mūsų šalies gyventojų prioritetinės – jų, kaip šeimos narių, teisės....

Augalinė mityba tampa vis populiaresnė ir Lietuvoje: auga veganiškų produktų paklausa

0
Pirmasis metų mėnuo turi pravardę „Veganuary“ ir ji vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Sausį žmonės skatinami sudalyvauti iššūkyje – atsisakyti gyvulinės kilmės produktų ir išmėginti augalinę mitybą. Iniciatyva įgauna pagreitį, veganiškų produktų paklausą augina...

„Rimi Lietuva“ suteiktas tarptautinis „Top darbdavio“ sertifikatas

0
Nyderlanduose įsikūrusi nepriklausoma organizacija „Top Employers Institute“ prekybos tinklą „Rimi Lietuva“ įvertino kaip visiškai atitinkantį modernaus darbdavio reikalavimus ir įteikė „Top darbdavio“ sertifikatą – kasmet mūsų šalyje jį gauna vos keletas įmonių. Bendrovės generalinis...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com