Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti, jog jai priklausančiame 10 ha žemės sklype Karklėje XX amžiaus I pusėje buvo gyvenamasis namas su pastatais, yra nepagrįstas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2014 m., buvo tenkintas įmonės pareiškimas ir nustatyta, kad įmonei nuosavybės teise priklausančiame 10 ha žemės sklype, esančiame Karklės kaime, buvo gyvenamasis namas su jo priklausiniais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas teisės atstatyti sodybos statinius įsigijimui. 2018 m. procesas byloje buvo atnaujintas pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tuo, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (dėl gyvenamojo namo su priklausiniais buvimo Karklėje) buvo tenkintas, nes pareiškėja jį grindė galbūt suklastotais duomenimis, neadekvačiu specialisto pateiktu žemės sklypo žvalgomųjų archeologinių tyrimų rezultatų vertinimu, nors į bylą nebuvo pateikta juridinį faktą patvirtinančių vietovės žemėlapių.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, konstatavo, jog reikalavimas nustatyti, kad Karklėje esančiame pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas su priklausiniais, yra nepagrįstas, nes byloje esančioje kartografinėje medžiagoje, kuri apima laikotarpį nuo 1780 m. iki 1939 m., pastatai sklype pažymėti nebuvo. Su tokiu teismo sprendimu pareiškėja nesutiko ir padavė apeliacinį skundą, teigdama, kad byloje nepagrįstai atnaujintas procesas, taip pat byloje buvo pateikta pakankamai patikimų įrodymų apie gyvenamojo namo jai priklausančiame sklype egzistavimą XX a. I pusėje.
Apygardos teismas apeliacinio skundo netenkino ir konstatavo, kad procesas byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujintas pagrįstai, nes poreikis ištaisyti ankstesniu teismo sprendimu padarytas klaidas yra didesnis nei pareiškėjos nurodomas teisinio apibrėžtumo lūkestis. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sklype archeologiniais žvalgomaisiais tyrimais nustačius kultūrinio sluoksnio buvimą, neįrodyta, kad šioje vietoje buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. Į bylą pateiktoje 1944 m. spalio 27 d. aerofotonuotraukoje taip pat nebuvo užfiksuota sklype esanti sodyba ar jos griuvėsiai, sklype nei pamatų, nei kitokių statinių liekanų nėra. Pareiškėja teigė, kad teismas netinkamai įvertino liudytojo, gyvenusio ginčo žemės sklype buvusiame name 1941–1945 metais, paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliantės argumentą, pažymėjo, kad iš pateiktų liudijimų nėra įmanoma nustatyti konkrečios pastatų buvimo vietos, konkrečios vietovės. Be to, liudytojas teikė paaiškinimus apie laikotarpį, kai jam buvo 4–5 metai, o tai kelia abejonių liudijimų objektyvumu. Atkreiptas dėmesys į tai, kad liudytojas teigė, jog sodyba, kurioje jis gyveno, sudegė, tačiau vietovę tyrinėję specialistai gaisro pėdsakų toje vietoje nerado. Įvertinta ir tai, kad liudytojas, kurio paaiškinimais rėmėsi pareiškėja, nurodė, kad 1945 m. su šeima gyveno sodyboje į pietvakarių pusę nuo Plocio ežero, t. y. visai kitoje pusėje, nei yra ginčo sklypas.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)