Sekmadienis, 5 gruodžio, 2021
spot_img
spot_img

„Sodra“: ši pandemija – išbandymas moterims

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Tarp karantininiu laikotarpiu – trečiąjį šių metų ketvirtį – atsitiesė ir dirbančiųjų skaičius, ir vidutinių darbo pajamų augimas, kuris vėl buvo dviženklis. Vis dėlto, karantinas paliko ir randų, ypač moterims.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė 1 411 eurų neatskaičius mokesčių. Tai – 134 eurais arba 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vidutinės gyventojų pajamos per metus augo sparčiau nei pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, o didesnį nei 10 proc. augimą pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų.

„Prasidėjęs vasaros sezonas ir pasibaigęs karantinas leido didinti darbų apimtis ir tai lėmė, jog 3-ąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Darbo pajamų augimas – vėl dviženklis, o dirbusių visą mėnesį gyventojų skaičius išsiropštė iš duobės.

Socialinio draudimo fondui svarbus kitas rodiklis – visų darbuotojų darbo užmokesčio fondas, kurį lemia darbuotojų skaičius ir visos jų pajamos, nes nuo to priklauso, kiek įmokų „Sodra“ surenka. O jis rugsėjį, palyginti su vasariu, buvo paaugęs 5,7 proc.“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Didesnis smūgis – moterims

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo per pusę – nuo beveik 60 tūkst. iki 90 tūkst. Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį į rankas siekė 356 eurus. Naujų nedarbo išmokų gavėjų skaičius trečiąjį ketvirtį stabilizavosi.

Ir nors tarp bedarbių daugiausia – jaunų vyrų, pandemija skausmingiau kirto moterims. Kur kas daugiau jų neteko darbo. Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo moterų iš darbo atleista 3,6 tūkst. daugiau, negu priimta, tuo metu vyrų 9,1 tūkst. daugiau priimta negu atleista.

K. Zitikytė pastebi, kad išskirtinai ši pandemija gali turėti didesnį neigiamą poveikį moterims.

Viena iš pagalbos gyventojams priemonių pavasarį buvo ligos išmokos tėvams, kurie namuose prižiūrėjo vaikus, dėl karantino negalinčius lankyti ugdymo įstaigų. Daugiau nei du trečdaliai tėvų, prižiūrėjusių vaikus – moterys.

Antra – iki trijų mėnesių trukęs nedarbingumo laikotarpis ir ligos išmokos daliai moterų tapo tam tikru gelbėjimosi ratu, ypač dirbusioms tuose sektoriuose, kuriuos karantinas paveikė labiausiai.

Profesijose, kurių darbuotojų per karantiną labiausiai sumažėjo, moterys sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tai ir kelionių palydovai, kur moterų – 68 proc. ir kelionių konsultantai (70 proc. moterų), virėjai (88 proc. moterų), viešbučių administratoriai (85 proc. moterų).

Trečia – daugiausia moterų dirba ir ten, kur COVID-19 viruso grėsmė yra pati didžiausia – sveikatos priežiūros įstaigose, ir kasdien tiesiogiai susiduria su viruso keliamomis rizikomis.

„Ilguoju laikotarpiu pandemija gali turėti neigiamos įtakos pajamų nelygybei ir skurdo didėjimui. Kita vertus, šis laikas gali atverti naujų galimybių, jeigu daugiau dėmesio bus atkreipta į šeiminių pareigų pasiskirstymą namuose bei į lankstesnį darbo ir šeimos derinimą.

Iki šiol vidutinių vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio tendencijos buvo palankios. Vyrų atlyginimai yra 13,2 proc. didesni nei moterų, tačiau skirtumas kasmet mažėja. Palyginti, 2018 metais vyrų ir moterų vidutinių pajamų atotrūkis siekė 17 proc.“, – tvirtina K. Zitikytė. 

Po pirmos karantino bangos atsigavo ne visi

Kai kuriems sektoriams pirmasis karantinas turi ilgalaikį poveikį, išliekantį iki šiol. Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikloje darbuotojų skaičius ir rugsėjį, palyginti su sausiu, buvo sumažėjęs 16 proc., įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje – 19 proc., kelionių agentūrose – 23 proc., draudimo agentų ir brokerių veikloje – 16 proc.

Daugeliui įmonių, patyrusių COVID-19 poveikį, „Sodra“ atidėjo socialinio draudimo įmokas supaprastinta tvarka. Daugiausiai tokių įmonių, kurioms įmokos atidėtos, užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla (388). Joms atidėta per 6 mln. eurų. 366 kelių transporto įmonės atidėjo 6,6 mln. eurų, 157 automobilių servisų atidėjo 1,4 mln. eurų, 153 maitinimo ir gėrimų teikėjų atidėjo 1,6 mln. eurų, 93 viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos atidėjo 2,6 mln. eurų, 68 drabužių parduotuvės atidėjo per 2 mln. eurų.

Iš viso po pirmojo karantino „Sodra“ priėmė apie 7400 sprendimų įmonėms ir savarankiškai dirbantiems gyventojams atidėti apie 130 mln. eurų įsipareigojimų.

„Pajamų augimą tarp karantininiu laikotarpiu reikėtų vertinti atsargiai, nes apdraustųjų skaičius dar vis negrįžo į praėjusių metų lygį ir yra 1,9 proc. mažesnis, negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Taigi tų, kas darbo vietas išsaugojo, pajamų augimas pirmojo karantino laiku buvo tik pristabdytas ir trečiąjį ketvirtį jos vėl augo, bet dalis darbuotojų darbų neteko. Apdraustųjų skaičius vis dar sumažėjęs viešbučių, kelionių ir maitinimo paslaugų įmonėse“, – teigia K. Zitikytė.

Saulius Jarmalis

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas

Vežėjų gvildenamas galvosūkis: kaip nepakliūti į sankcijų Baltarusijai pinkles

0
Kai dėl nesąžiningų prezidento rinkimų ir režimo kritikų persekiojimo Europos Sąjunga (ES) Baltarusijai įvedė sankcijas, gerokai pasikeitė ir Lietuvos vežėjų kasdienybė. Nors šie turėtų būti atsakingi tik už prekių pervežimą į kitas šalis, tačiau...

Keliomis gudrybėmis, kurios turėtų praversti ruošiantis šventėms

0
Nors iki švenčių dar liko visas mėnuo, tam, kad paskutinę minutę nereikėtų skubėti – pradėti ruoštis Kalėdoms patariama jau dabar. Visgi, planuojant šventes reikėtų pagalvoti ne tik apie spalvotas girliandas, dovanas ar kalėdinį meniu,...

Kaip motyvuoti save: paprasti patarimai, kaip save įkvėpti kasdienybėje

0
Lapkritis – vienas niūriausių metų mėnesių gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje – dienos tamsesnės, dangus pilkesnis, energijos lygis irgi ne aukštumoje. Kaip kontroliuoti lapkritį mus apimantį liūdesį ir apatiją, turintį net specialų November blues pavadinimą, ir...

19 klausimų žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ir atsakymai į juos

0
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas iš Seimo narių sulaukė 19 klausimų dėl situacijos šalies žemės ūkyje. „Bet kuris naujas ministras pirmuosius metus vykdo savo pirmtakų projektus, todėl dauguma klausimų bei teiginių, nors ir pagrįsti, yra...

„Gulbelės“ parduotuvėse – (ne)kasdienės staigmenos pirkėjams

0
Nors artėjančios didžiosios metų šventės – džiaugsmo metas, jis taip pat gali atnešti nemažai rūpesčių. Kad jų būtų bent šiek tiek mažiau, prekybos tinklas UAB „Gulbelė“ šiemet savo pirkėjams parengė ypatingą advento akciją, kuri...

Palangos kurorto gyventojai turės bendruomenės namus – pradedama buvusios „Smilčių“ mokyklos pastato rekonstrukcija

0
Buvusios „Smilčių“ mokyklos pastatas netrukus pradės kilti naujam gyvenimui – trečiadienį pasirašyta šio pastato rekonstrukcija rangos darbų sutartis. „Tai – ilgai lauktas ir kurorto gyventojams labai svarbus projektas – išsaugotas ir atnaujintas buvusios mokyklos...

FNTT: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius toliau auga

0
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba toliau fiksuoja pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičiaus augimą. Per pastaruosius 9 šių metų mėnesius pranešimų skaičius išaugo 20 kartų, palyginti su praėjusių...

Suklastotas maistas

0
Labiausiai klastojami produktai aptinkami Europos Sąjungos rinkoje yra aliejus – ypač alyvuogių, žuvis bei žuvininkystės produktai, paukštiena, medus ir mėsa bei jos produktai. Maisto klastojimo apimtys auga, tokių atvejų Bendrijoje kasmet vidutiniškai fiksuojama 20...

Ateities prognozė: rajono gyventojai būstą nuomosis vis dažniau

0
Nors Lietuva pirmauja tarp Europos valstybių gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje nuomininkais tapti gali vis didesnė dalis lietuvių. Tačiau šiai tendencijai įtakos dar gali turėti valstybės bei bankų sprendimai. Net 90...

Daugėja gyventojų, kurie ne tik yra linkę senatvei kaupti papildomai, bet ir investuoja

0
Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie ne tik yra linkę senatvei kaupti papildomai, bet ir investuoja į savo išsilavinimą ir sveikatą, kad kuo ilgiau liktų darbingi ir galėtų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo...

Baristė pataria, kokiomis dovanomis nustebinti artimuosius ar kolegas

0
Nors šiandien parduotuvių lentynose apstu įvairiausių konditerinių gaminių, smaližiai nepaliauja ieškoti išskirtinių skonių. Šakiuose įsikūrusios cukrainės „Laimė“ baristė Raminta Klimovaitė atskleidžia, kokias saldžias naujienas šiuo metu renkasi jų pirkėjai ir kokios ypatingos staigmenos cukrainės...

Kratos užsieniečius įdarbinusiose įmonėse

0
Įtardami dviejų statybos ir betonavimo darbais užsiimančių įmonių galimą didelio masto mokesčių vengimą, atlyginimų vokeliuose mokėjimą Lietuvoje dirbantiems užsienio šalių darbininkams bei galimą 750 tūkst. eurų pasisavinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos...

Jaučiate šiuos simptomus? Gali būti, kad atėjo laikas skaitmeninei detoksikacijai

0
Telefonas, kompiuteris ir televizorius – su šiais įrenginiais daugelis lietuvių kasdien praleidžia bent po kelias valandas, o kai kurie – ir daugiau nei 7 valandas, rodo „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas. Bet žmonės supranta, kad...

Studentas apie mokslų ir darbo derinimą: svarbiausia – palaikantys vadovai ir lankstumas

0
Vienu metu dirbti ir mokytis aukštojoje mokykloje – nemenkas iššūkis, kurį priima dažnas studentas. Prekybos tinklas „Lidl“ suteikia galimybę studentams derinti studijas ir karjeros galimybes. Jau ketvirtus metus „Lidl Lietuva“ dirbantis studentas Ignas teigia,...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com