Penktadienis, 24 kovo, 2023
spot_img
spot_img

Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos 80 proc.

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Sutikime, kad pageidautume pensiją leisti bent jau kaip švedai, kurie kartu su Vokietija bei kitomis ilgą finansinės disciplinos istoriją turinčiomis šalimis mums yra tapę pavyzdžiu, į kurį norisi lygiuotis ar išsitraukti kaip paskutinę kortą diskusijoje. Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už mokamą vidutinę Lietuvoje. Kodėl? Atidžiau pažvelgus į Švedijos pensijų sistemą pamatytume ir esminių panašumų su mūsiške, ir skirtumų.

Tadas Gudaitis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje pensijų sistema yra „daugiapakopė“. Pirmoji pakopa daugiausia remiasi einamojo finansavimo principu. Kitaip sakant, dirbančioji karta moka privalomas pensijų įmokas, kurios panaudojamos einamosioms pensijoms mokėti. Mes taip pat taikome „pay as you go“ modelį, kuris leidžia dirbančiųjų mokesčiais finansuoti pensijų mokėjimą.

Tokiu atveju, kuo daugiau dirbančiųjų (jų mažėja, nes visuomenė amžėja) arba kuo didesni mokesčiai (ar nudžiugtumėt?), tuo tvirtesnės galimybės padengti pensininkų poreikius. Deja, vien valstybės pastangų nepakanka nei Lietuvoje, nei Švedijoje ir čia išryškėja esminis skirtumas.

Lietuvoje II pensijų pakopa sukurta kaip papildomo kaupimo sistema su valstybės paskata kaupiančiajam. Priešingai, nei bandoma klaidinti, mūsų šalyje papildomas kaupimas pensijų fonduose nėra nei prievartinis, nei visuotinis, nei privalomas.

Žinoma, valstybė siekia savo tikslo ir finansinėmis paskatomis bando motyvuoti žmones geriau pasiruošti laikotarpiui, kuris pasižymi pajamų sumažėjimu, jų trūkumu, o neretu atveju – ir kritimu žemiau skurdo ribos. Tam yra kvietimai, priminimai, konsultantai, patarimai, aibė kritikos arba teigiamų įvertinimų žiniasklaidoje – susidaryti savo asmeninę nuomonę ir priimti sprendimą tikrai ne problema.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų. Jei ne 2008 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai smogusi ir mūsų šalies finansams, šioje pakopoje dabar kauptume gerokai spartesniu tempu ir didesniais įmokų tarifais, atitinkamai matytume daugiau sukaupto turto milijardų, bet yra kaip yra.

Tuo tarpu Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso apytiksliai 90 proc. šios šalies dirbančiųjų. Jei dirbate įmonėje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis, esate į profesinę pensiją įtraukiami, ištarsiu šį „baisų“ žodį – automatiškai. Tais atvejais, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, paprastai galima dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose pritaikant kitus sprendimus.

Profesiniai pensijų fondai Lietuvoje yra atskira ir plati tema, verta atskiro dėmesio. Paminėsiu tik tiek, jog šiuo metu turime vos apie 1 tūkst. įmonių, kurios moka pensijų įmokas savo darbuotojų naudai.

Vis dėlto, tai nekeičia esmės, kad mums pavyzdžiu esančios šalys naudoja lygiai tą patį principą, kurį būtų galima pavadinti privačia iniciatyva, arba darbdavio ar asmens iniciatyva ne vieną dešimtmetį laikytis finansinės disciplinos bei tikslingai ruoštis pensijai.

Vienas skaudžiausių ir sunkiausiai nuginčijamų teiginių, kurie naudojami kaip naujas raktas į Lietuvos pensijų sistemos reformą ar santaupų išgryninimą, paprastai yra sunkiau besiverčiančių atskirų žmonių istorijos. Jie nori pensijai sukauptu turtu padengti sveikatos išlaidas, kurios savo esme paprastai niekuomet nėra momentinio ar baigtinio pobūdžio, susiremontuoti būstą, išvykti į kelionę. Tai rodo, kad gyventojai neturi santaupų netikėtoms išlaidoms, jų finansinės galimybės yra ribotos, o gyvenimo lygiui kilti turime dar daug erdvės. Ir, būkime sąžiningi patys prieš save, nei keletas, nei keliolika tūkstančių eurų, jeigu atsirastų galimybė juos išleisti čia ir dabar, niekaip nesprendžia iššūkių ne vienus metus vėliau gyvenant pensijos režimu.

Didesnis pensijų stabilumas efektyviausiai padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti apčiuopiamas papildomas pajamas senatvėje. Ir pasitraukimas ar atėjimas į kaupimą negali būti susietas su politikų norais. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus apsisprendimas, tik leiskime jam galvoti ir apsispręsti pačiam, suteikdami galimybę siekti kuo didesnės asmeninės finansinės nepriklausomybės.

Tadas Gudaitis
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas

Verslo sėkmės istoriją sostinės centre kuria įmonės iš visos Lietuvos

0
Vilniaus centre įsikūrusio prekybos centro CUP strategijos dalis – po vienu stogu telkti stiprius, aktyvią rinkodarą vykdančius prekių ženklus. Tai užtikrina ilgalaikę partnerystę, sinergiją bei augimą. Tarp tokių prekybos centro nuomininkų – ne tik...

Kodėl gali kisti pajamų mokesčio suma, nors gyventojo atlyginimas nesikeitė

0
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai gautas pajamas deklaruojantys gyventojai turėtų nenustebti, jei grąžintino ar mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma kito, lyginant su praėjusiais metais, nors gautas atlyginimas ar patiriamos mokestį mažinančios...

Patarė kaip smulkiajam verslui reaguoti į vėl pakilusias palūkanas: planuoti, derėtis ir nepanikuoti

0
Vakar Europos centriniam bankui (ECB) vėl pakėlus bazinę palūkanų normą 0,5%, dar labiau išaugo smulkaus verslo pažeidžiamumas ir bankrotų tikimybė. Nors ECB sprendimo efektas realiame vartojime Lietuvą pasieks tik per kelias savaites ar mėnesius,...

Elektronikos atliekos: kada jos pavojingos, o kada – naudingos?

0
Tiek gamta, tiek ir žmogaus organizmas yra tarsi cheminės laboratorijos, kuriose vyksta daugybė cheminių reakcijų. Kai ekosistema nepažeista, visos šios reakcijos yra natūralios, nekenksmingos. Tą patį galėtume pasakyti apie elektronikos prietaisus, dujošvytes lemputes ir...

„Xiaomi“ pristato naujienas: proveržis, kuris keičia telefono kameros istoriją

0
Plataus profilio elektronikos gamintojas „Xiaomi“ pristatė naujausią išmaniųjų telefonų seriją – „Xiaomi 13 Series“. Elektronikos gamintojas bendradarbiaudamas su aukščiausios klasės fotoaparatų ir objektyvų gamintoju „Leica“ savo naujausiuose telefonuose vartotojams siūlo naują ir itin profesionalią...

„Sodra“: moterų ir vyrų darbo pajamų atotrūkis per metus padidėjo

0
Moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose. Per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo pajamų padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – dabar vidutiniškai vyrai...

Darbo rinka Lietuvoje lėtėja: ekspertai pataria, kaip greitai ir sėkmingai įsidarbinti

0
Statistika rodo, kad pirmieji naujųjų metų mėnesiai dažnai tampa atspirties tašku naujo darbo paieškoms. Deja, naujausi Užimtumo tarnybos duomenys optimistiškai nenuteikia – naujųjų metų pradžia Lietuvoje rodo darbo rinkos lėtėjimo tendenciją: mažėja darbo pasiūlymų,...

Kaip padėti katei numesti svorio?

0
Nutukimas – tai problema, kuri vargina vis daugiau kačių. Turbūt žinote, kad antsvoris labai kenkia katės bendrai savijautai ir sveikatai, todėl svarbu pasirūpinti, kad katės svoris būtų optimalus. Svoris krenta tada, kuomet sukuriamas kalorijų...

Ryšys su žemės ūkiu iš kartos į kartą – lemtis ar pasirinkimas?

0
Rietavo savivaldybėje yra ne viena šeima, kurioje ūkininkauja tėvai ir vaikai, o kad ūkininkautų trys kartos – tai jau išimtis. Apie iš kartos į kartą perduotus ar nulemtus sprendimus ūkininkauti ar pasirinkti specialybę kalbėjomės...

7 patarimai, kaip paruošti automobilį žiemai

0
Atėjus žiemai, plikledis, minusinė temperatūra ir pūgos gali tapti tikru išbandymu vairuotojams bei jų automobiliams. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti šalčiausiam metų laikui ir įsitikinti, kad jūsų transporto priemonė veikia tvarkingai. „carVertical“ ekspertai dalinasi...

Ką reikia žinoti kai buhalteris atlieka dalį vadovo darbo

0
Kartais sparčiai augančiose įmonėse, o dažniausiai – mažose, pasitaiko nesusipratimų. Tarkim, dubliuojamos ar visiškai neatliekamos tam tikros funkcijos, darbuotojai nežino, į ką kreiptis atsitikus nenumatytai situacijai, nesirūpinama darbo sąlygomis, mikroklimatu. Blogo vadovavimo pavyzdžių išties...

Devynis kartus pamatuok, o dešimtą – kirpk, arba kodėl norėdamas paramos turi būti akylas

0
Su naujuoju programavimo laikotarpiu ateina daug naujovių. Keisis tiesioginių išmokų struktūra, kuri bus konstruojama pagal „žaliąją architektūrą“ ir sudarys galimybę išmokų gavėjams savanoriškai prisiimti papildomų aplinkosaugos reikalavimų, taip prie bazinės išmokos pelnyti papildomas išmokas,...

Kaip sutaupyti apsiperkant internete? 5 patarimai

0
Surasti norimą produktą, kuris optimaliai išpildytų kainos ir kokybės poreikius – nelengva. Dažnam vartotojui yra pažįstama situacija, kai po kelių valandų naršymo internete vis dar liekama tuščiomis rankomis, o el. parduotuvėse randami pasiūlymai nepadeda...

2022 metais dvigubai išaugo gaminančių vartotojų skaičius

0
2022 metais gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 2 kartus – 25 427 elektros vartotojų savo reikmėms įsirengė saulės elektrines savo namuose ar įmonėse, kurių bendra galia sudarė 310,5 MW. Metų pradžioje šalyje...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com