Šeštadienis, 13 rugpjūčio, 2022
spot_img
spot_img

Neperšokęs karantino, nesakyk „op“

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Daugelis Europos valstybių paskelbė geresnius, negu tikėtasi, trečio ketvirčio BVP rezultatus, tačiau ketvirtą ketvirtį dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos ekonomikos kryptis ir vėl pasikeitė. Ne išimtis ir Lietuva, kurios ekonomika ketvirtą ketvirtį vėl smuks, palyginti su trečiu ketvirčiu. Prognozuojame, kad paskutinį šių metų ketvirtį BVP bus maždaug 3,6 proc. mažesnis negu prieš metus. Tiesa, toks metinis nuosmukis turėtų būti kuklesnis negu buvo antrą ketvirtį. 

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.

Esant tokioms prielaidoms, šių metų BVP būtų 1,5 proc. mažesnis negu praėjusių metų – tai 0,2 proc. punkto mažesnis prognozuojamas rodiklis, negu buvo pateikta rugpjūtį. Kitų metų Lietuvos BVP augimo 3 proc. prognozę paliekame nepakeistą, tačiau pageriname 2022 metų prognozę iki 3,3 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtuose  leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“. 

Paskelbus pirmą karantiną Lietuvoje, į galimą COVID-19 pandemijos įtaką šalies ekonomikai žvelgėme labai atsargiai, bet šalies ūkis atsilaikė daug geriau, negu baiminomės. Dabar, prasidėjus antrajam karantinui, atrodo, yra nemažai požymių, rodančių, kad bent artimiausiomis savaitėmis pandemijos įtaka ekonomikai turėtų būti gerokai mažesnė negu pavasarį. Ribojimai verslui ir gyventojams yra švelnesni,  dauguma mūsų esame jiems labiau pasiruošę. Tačiau nedingsta nerimas, kad realybė gali ir vėl nustebinti, tik šįkart priešingai negu pavasarį – neigiamai. Ši krizė yra epidemiologinė. Ekonomika turės taikytis prie tų reikalavimų, kurie būtini norint sumažinti žmonių netektis, kol neturime oficialios vakcinos. Karantinas Lietuvoje veikiausiai tęsis ilgiau negu tris savaites, o griežtesnių ribojimų tikimybė yra gana didelė. Gali būti, kad paskutinį metų ketvirtį Lietuva jau nebebus mažiausią BVP nuosmukį Europos Sąjungos šalyse patyrusi valstybė – į šią poziciją rimtų kėslų turi Švedija. 

Darbo rinkoje keletą mėnesių vėl ūgtels darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius

Pirmas 2020 metų paskutinio ketvirčio mėnuo jau praėjo ir, nepaisant kai kuriose savivaldybėse spalį taikytų ribojimų, jis buvo neblogas. SEB banko duomenys rodo, kad spalis pagal metinį gyventojų atsiskaitymų kortelėmis augimą buvo panašus į rugsėjį. Prekyba toliau klestėjo, sumažėjo tik atsiskaitymų už maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Situacija smarkiai pasikeitė lapkričio 7 dieną, kai Lietuvoje įvestas nacionalinis karantinas, tačiau bent kol kas ribojimai karantino metu yra švelnesni negu kovą ar balandį. 

Galima priminti, kad kovą ir balandį daugiausiai darbuotojų neteko prekybos įmonės, kurios daugiausiai skelbė ir prastovų. Dabar šis sektorius gali dirbti, tik, suprantama, apyvarta bus kuklesnė smarkiai kritus pirkėjų srautui. Kita vertus, verslas daug labiau prisitaikė parduoti prekes internetu. Kovą ir balandį nemažai traukėsi pramonės ir transporto sektoriaus įmonės, bet ir spalis, ir lapkričio pradžia kol kas neprimena pavasario nuotaikų. Žinoma, iššūkių yra ir bus – kaip organizuoti gamybą, kai vis daugiau darbuotojų užsikrečia COVID-19, ar kaip pritraukti vairuotojų iš Baltarusijos ir Ukrainos. 

Akivaizdu, kad sunkiausia ir vėl apgyvendinimo ir maitinimo bei meno, kultūros ir poilsio organizavimo  įmonėms. Jose dirba beveik 70 tūkst. darbuotojų. Nemažai daliai šio sektoriaus darbuotojų artimiausiu metu bus paskelbta prastova, todėl lapkritį ir gruodį darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, skaičius gali pasiekti ir 50 tūkst., tačiau tai vis vien būtų gerokai mažesni skaičiai negu balandį. Prognozuojame, kad paskutinį metų ketvirtį nedarbas, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas, ketvirtą ketvirtį bus 9,8 proc., o sparčiau pradės mažėti metų viduryje – vidutinis metų nedarbas sieks 8,3 procento.

Kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs lėčiau

„Sodros“ duomenys rodo, kad trečią ketvirtį algų augimas sugrįžo į lygmenį, buvusį prieš pandemiją. Žinoma, ketvirtą ketvirtį algos augs lėčiau, tačiau panašu, kad vėl labiausiai kentės mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Nors ketvirtas ketvirtis kiek silpnesnis, šiemet vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidės 7 procentais. Prognozuojame, kad kitąmet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs lėčiau negu šiemet – 4,5 procento. Tam didžiausią įtaką turės mažiau augsianti minimali mėnesio alga (didėja tikimybė, kad ji gali būti ir nekeičiama) ir lėčiau didėsiantis valstybės sektoriuje dirbančių asmenų darbo užmokestis.

Infliacija Lietuvoje šiemet nebuvo dėmesio centre. Dėl kritusių energetinių prekių (degalų, gamtinių dujų, elektros, malkų) kainų metinė infliacija spalį buvo 0,5 procento. Tačiau, neįtraukus energetikos prekių, infliacija šalyje beveik nesumažėjo ir trečią ketvirtį siekė 3 procentus. Prognozuojame, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, bus 2 proc., arba 0,9 proc. punkto didesnė negu šiemet. Darome prielaidą, kad energetiniai ištekliai kitąmet nebus pigesni negu šiemet. Be to, rugsėjį ir spalį brango grūdinės kultūros, todėl netrukus gali didėti ir mažmeninės iš grūdų ir miltų gaminamų prekių kainos. Paslaugų kainos dėl prognozuojamo šiek tiek lėtesnio darbo užmokesčio augimo didės truputį lėčiau.  

Kitąmet investicijų turėtų būti daugiau

Kitų metų ekonomikos augimo tempas labai priklausys ir nuo investicijų šalyje lygio. Įmonės gana atsargiai žvelgia į kitus metus, todėl daug vilčių yra sudėta į valstybės investicijas. Prognozuojame, kad šiemet jos mažės 7,3 proc., o 2021 metais augs 5,5 procento.

Prasidėjus karantinui, nuo pandemijos nuostolių kenčiantis verslas vėl kreipiasi pagalbos į valstybę. Šalies valdžios sukauptos finansinės atsargos antrajai pandemijos bangai yra didelės. Rugsėjo pabaigoje šalies ižde ir komerciniuose bankuose valdžia laikė 8,4 mlrd. eurų indėlių ir, net atsižvelgiant į milijardą, atidėtą kitų metų pradžioje euroobligacijų emisijai refinansuoti, tai yra tikrai daug. Panašu, kad šįkart valdžios parama bus tikslingesnė negu per pirmąją pandemijos bangą. Pirmiausia dėl to, kad veikiausiai nebus kartojami tam tikri sprendimai, padaryti pavasarį dėl skubėjimo ir baiminantis juodo scenarijaus. Antra, priešingai negu pavasarį, ant nosies nekabo jokie rinkimai. 

Norėtųsi, kad šįkart valdžia nustatytų lankstesnį kiekvienos pagalbos priemonės pabaigos terminą, kad būtų lengviau nutraukti pagalbos priemonę, jeigu ekonominė padėtis gerėtų sparčiau, negu tikėtasi. Antra, labai pasiteisina tos priemonės, kurios susietos su sumokėtų mokesčių dydžiu – taip skatinama lįsti iš šešėlio. Trečia, reikėtų vengti tokių priemonių, kurios laikomos trumpalaikėmis, bet vėliau jas atšaukti labai sudėtinga dėl gyventojų ar verslo pasipriešinimo – pavyzdžiui, laikinai sumažinus tam tikro mokesčio tarifą, vėliau jį grąžinti atgal yra be galo sunku. Geriau skirti tikslines subsidijas nukentėjusiems gyventojams ar verslui, nes tada ir tikslinius  gavėjus pasiekianti parama gali būti didesnė.   

Pabloginta 2021, bet pagerinta 2022 metų euro zonos augimo prognozė

SEB grupės ekonomistai atsargiau vertina ateinančių metų pirmo ketvirčio euro zonos ekonomikos padėtį dėl didėjančios tikimybės, kad kitų metų pradžioje epidemiologinė situacija daugelyje šalių bus tokia, jog liks nemažai ribojimų verslui. Todėl spartesnio atsigavimo data nukeliama truputį į priekį. Darome prielaidą, kad jau kitų metų antrą ketvirtį vakcina nuo COVID-19 galės naudotis medicinos sektoriaus darbuotojai ir į didelės rizikos grupę patenkantys asmenys. Remdamiesi tokiomis prielaidomis prognozuojame, kad po smukimo 7,6 proc. šiais metais kitąmet euro zonos ekonomika augs 4 proc., o 2022 metais – 4,3 procento. 

2020 metų lapkričio mėnesio pasaulio ekonomikos apžvalgą „Nordic Outlook“ galite rasti čia

 Leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ galite rasti čia.

Tadas Povilauskas

SEB banko ekonomistas

Kokią įrangą rinktis sportui namuose?

0
Sportas namuose tampa vis populiaresnis. Norintys pasiekti kuo geresnių rezultatų neapsiriboja vien įprastais mankštos pratimais – treniruotėms taip pat pasitelkiama ir įvairi sporto įranga, kurios pasirinkimas yra tikrai labai didelis. Jei įsigysite tinkamos sporto...

Rekordas – įstaigos per kelias valandas pateikė paraiškas saulės ir vėjo elektrinėms įsirengti

0
Penktadienį, Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus kvietimą įstaigoms ir organizacijoms vėjo ir saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti dalį elektrinės iš vystytojų, per kelias valandas sulaukta 123 paraiškos už visas skirtas 25 mln. eurų...

Žaidimai darbe – ir apmokymams, ir darbuotojų įsitraukimo skatinimui

0
Kompiuterinius žaidimus visame pasaulyje žaidžia apie 2,7 mlrd. žmonių, ir neretai virtuali realybė peržengia pramogų kategorijos ribas – žaidybinimo įrankiai naudojami ir darbovietėse. „Circle K“ žmogiškųjų išteklių vadovė Margarita Plešakienė teigia, kad taip elgiamasi...

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija...

0
Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja išaugusius skrydžių atšaukimų skaičius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovai teigia – situacija Lietuvoje...

Atidėjus skrydį oro vežėjas negali keleivių palikti likimo valiai: ar žinote, kokias turite teises?

0
Ne kiekvienas keliautojas žino, kad atidėjus skrydį vežėjas privalo juo pasirūpinti, o tam tikrais atvejais – ir išmokėti kompensaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad tokios keleivių teisės veikia ne kiekvienu atveju atidėjus skrydį: kas priklauso...

Teismas konstatavo, kad įmonė neišmokėjo darbuotojui 35,6 tūkstančių eurų

0
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, budėjimą namuose konstatavo, kad UAB „Vakarų laivų remontas“ nebuvo tinkamai atsiskaičiusi su iš...

Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai: kaip juos išsaugoti?

0
Pastaraisiais metais Lietuvoje darbo rinka yra įkaitusi kaip niekad. Įmonėms vis trūksta darbo jėgos, o padėties šeimininkais tapę darbuotojai drąsiau keičia darbovietes. Žinias ir patirtį sukaupę ilgamečiai darbuotojai kiekvienam darbdaviui yra didelė brangenybė, tačiau...

Laiko „vagys“ – susirinkimai: kaip neįžeidžiant atsisakyti dalyvauti

0
Kiekvienas turbūt esame dalyvavę darbo susitikime, po kurio pagalvojome, kad veltui iššvaistėme laiką, per kurį galėjome atlikti svarbesnius darbus. Jei gavus pakvietimą esate garsiai atsidusę ar vartę akis ‒ laikas dėl to imtis veiksmų....

Nepasiturintys gyventojai jau gali teikti paraiškas paramai saulės elektrinėms ir netaršiems šilumos įrenginiams

0
Mažas pajamas gaunantys gyventojai nuo penktadienio jau gali vėl teikti paraiškas kompensacijoms atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui elektros energijos reikmėms ir iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui. Iš Klimato kaitos programos lėšų tam šiais metais skirta 2...

Žmonių darbą pakeis robotai – ar tai įmanoma?

0
Technologijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, palengvinanti kasdienybę. Pavyzdžiui, pagrindines namų tvarkytojos funkcijas atlieka skalbimo mašina ar indaplovė, tvarką bei švarą palaikyti padeda robotas, veją kieme pjauna žoliapjovė-robotas, o ligoninėse ar slaugos namuose...

Tvarumo tikslus įgyvendinantis prekybos tinklas „Iki“ tapo keliaujančio Klimato muziejaus rėmėju

0
Itin daug dėmesio tvarumui ir poveikio aplinkai mažinimui skiriantis prekybos tinklas „Iki“ tapo ir pirmojo mobilaus Klimato muziejaus rėmėju. Šis mobilus muziejus – jūriniuose konteineriuose įrengta interaktyvi paroda apie klimato kaitą jau pradėjo kelionę...

Draudimas nuo vėžinių susirgimų – papildoma apsauga

0
Šiais laikais egzistuoja daugybė skirtingų draudimų. Draudžiame savo namus ir net mobiliuosius telefonus. O vis dažniau investuojame ir į save – tiksliau į savo sveikatą. Daugybė žmonių turi bendrąjį sveikatos draudimą, tačiau išties derėtų...

Jaunimas renkasi veiklas vasarai: kokios galimybės ir ką būtina žinoti, kad netektų skaudžiai nusivilti?

0
Mokslo metams artėjant į pabaigą, jaunimas pradeda galvoti, kuo reikės užsiimti vasaros atostogų metu. Tendencijos rodo, kad vis daugiau jaunimo renkasi šiltąjį metų laiką skirti ne vien pramogoms, bet ir darbui užsienyje, tarptautiniams mainams,...

Manote, kad uždirbate per mažai? Kaip tinkamai paprašyti atlyginimo pakėlimo

0
Jei ilgą laiką mąstote apie tai, kad jūsų atliekamas darbas yra vertas didesnio atlyginimo – pats metas apgalvoti, kaip jo paprašyti savo darbdavio. Tokiam pokalbiui tikrai verta pasiruošti iš anksto. Ką verta žinoti norint...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com