Sekmadienis, 25 rugsėjo, 2022
spot_img
spot_img

Iš finansinių klaidų nepasimokiusiems lietuviams žiema gali apkarsti

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Kad ir kokį finansiškai tvarkingą gyvenimą gyventume, kiekvienam iš mūsų bent vieną kartą greičiausiai teko apmokėti mažesnę ar didesnę skolą. Skolininkų būna pačių įvairiausių – vieni jų linkę žadėti, kiti nutylėti apie savo finansnius sunkumus, treti – piktybiškai nesumokėti už paslaugą, ginčijant, kad ši buvo nekokybiška.


Audioknyga: SUMAIŠTIS. Kaip šalys išgyvena krizes


Įpareigojimo susimokėti už paslaugą, mokesčius ar grąžinti suteiktą paskolą nesilaikymas įtraukia fizinį ar juridinį asmenį į skolininkų sąrašą, kuris pastaruoju metu sparčiai pildosi.

Specialistai sako, kad yra paprastų būdų netapti skolininku ir pataria, kaip elgtis sunkmečiu.

Antstolių rūmai skaičiuoja, kad iki šių metų liepos mėnesio skolos priverstinai buvo išieškomos iš daugiau nei 255 tūkst. asmenų, tarp kurių – 24,3 tūkst. privačių įmonių, 1,2 tūkst. biudžetinių institucijų ir organizacijų ir 230,4 tūkst. fizinių asmenų.

Skaičiuojama, kad naujų skolų suma pirmąjį pusmetį siekė beveik 300 mln. Eurų.

Pasibaigus karantinui fiksuojamas skolų šuolis

Karantino metu skolų kiekis buvo sumažėjęs, tačiau šiemet jų kreivė šoko aukštyn 16 proc., lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Skaičiuojama, kad labiausiai išaugo privačių asmenų išieškojimui pateiktų skolų – pokytis siekia net 33 proc.

„Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.

Tokių prašymų augimui didelę įtaką turėjo greituosius kreditus teikiančių bendrovių kreipimaisi. Vien šių bendrovių naujų keipimųsi per pirmąjį 2022 m. pusmetį pateikta 1,5-3 karto daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Įprastai reikalaujama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų negrąžintų greitųjų kreditų arba perpirktų skolų.

Maži dalykai gali lemti dideles skolas

Kreditų valdymo ekspertas, bendrovės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis tikina, kad dažniausiai prie skolų priveda negebėjimas valdyti savo finansų. Užmaršumas, principinis nemokėjimas arba piktybinis nemokėjimas – tokius pagrindinius skolininkų bruožus vardija specialistas, tačiau priduria, kad skolos į savo pinkles įpainioja pamažu.

„Tenka pastebėti, kad dalis žmonių gyvena šia diena, neplanuoja savo biudžeto. Atsakingesnis požiūris į pinigus ir pirkinių planavimas galėtų padėti išvengti skolininko dalios. Štai pirkdamas daiktą lizingu, ne kiekvienas pirkėjas paskaito sutarties sąlygas. Neįvertina savo finansinių galimybių, kurios gali kisti. Jei dabar, tarkime, 150 eurų per mėnesį už pirkinį yra įkandama suma, tai po kelių mėnesių, pavyzdžiui, prasidėjus šildymo sezonui, ji jau gali būti sunkiai pakeliama“, – sako ekspertas.

Jis priduria, kad pandemijos metu skolų skaičius buvo gerokai sumažėjęs. Žmonės mažiau išlaidavo, dėl ribojimų daugiau laiko leido namuose, o tai, anot M. Šlepečio, leido sumažinti skolų apimtis.

Lietuvos Banko pateiktoje statistikoje išskiriama, kad šių metų pirmąjį ketvirtį išmokėtų kreditų bei lizingo suma išaugo 15 mln. eurų, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Pastebima, kad šiemet, pirmąjį ketvirtį išmokėtų lizingų ir vartojimo kreditų suma buvo 3 mln. Eurų didesnė nei 2019-aisias tuo pačiu metu, kai Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas karantinas.

„Prasidėjus pandemijai žmonės labai nerimavo ir nenumanė, kas laukia. Retas, kuris buvo patyręs visuotinį karantiną, visi ruošėsi recesijai. Tačiau išgyvenus vieną smūgį, laukė kitas – karas Ukrainoje. Kad ir kaip keistai ar baisiai tai beskambėtų, bet šį sukrėtimą mūsų žmonės priima kur kas paprasčiau. Kitaip tariant, supratę, kad per pandemiją žadėta recesija neatėjo, tai dabar dar sunkiau tiki, kad laukia ekonominis kritimas žemyn. Sakyčiau, kad tai susiję su žmogaus psichologija ir įsijungusiu gynybinių mechanizmu. Norėčiau patarti racionaliai vertinti dabartinę situaciją ir akcentuoti, kad to nepadarius nemalonūs padariniai gali virsti nuostoliais. Ir mes jau dabar matome, kad gyventojai juos patiria“, – tikina kreditų valdymo ekspertas.

Gyventojai dažniausiai lizingu įsigija brangesnius pirkinius: automobilius, stambiąją buitinę techniką, keliones. Vartojamąją paskolą dažniausiai renkasi norintieji įsirengti arba atsinaujinti būstą.

Ragina ruoštis „pagalvę“

Specialistas teigia, kad tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims derėtų savo finansine padėtimi pasirūpinti dabar. M. Šlepetis primena, kad būtina sukaupti vadinamąją finansinę „pagalvę“ ir tokį finansinį rėžimą palaikyti net ir pasibaigus krizei.

„Visi finansų konsultantai privatiems asmenims pataria kas mėnesį nuo atlyginimo atsidėti mažiausiai 10 proc. Idealiausia būtų sukaupti tokią „pagalvę“, kurios užtektų pusmečiui, įvertinus visas išlaidas ir įsipareigojimus“, – pataria kreditų valdymo ekspertas.

Jis numano, kad didžiausi sunkumai gali laukti žiemą, kai padidės išlaidos komunaliniams mokesčiams. Taip pat didėjantis Euriboras pasunkins būsto ar kitas paskolas turinčių asmenų finansus. Todėl dabar planuojančius įsigyti didesnius pirkinius, M. Šlepetis ragina apmąstyti, ar šis pirkinys yra būtinas ir ar negalima jo įsigijimo atidėti vėlesniam laikui. „Visiems derėtų įvertinti, ar dabar perkamas daiktas negrauš sąžinės žiemą“, – sako M. Šlepetis.

Energijos kainos kyla žaibiškai. Kaip elgtis, kad išgyventum?

0
Remiantis oficialiais duomenimis, liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia per visą dalyvavimo biržoje laikotarpį nuo 2013 m. Rugpjūtį, palyginti su liepa, kaina biržoje išaugo dar 57 proc. Įmonių atstovai skundžiasi, ruošia...

5 geriausios šalys nuotoliniams darbuotojams, norintiems pratęsti vasarą

0
Liūdite dėl pasibaigusios vasaros? Jeigu dirbate nuotoliniu būdu, šiltasis sezonas nebūtinai turi baigtis. Šiais laikais, kai darbas nuotoliu tapo įprasta praktika, vis daugiau šalių siūlo specialias nuotolinių darbuotojų vizas, kurios leidžia žmonėms gyventi dirbant...

Energetikos kainos guldo ant menčių trąšų gamintojus – klupdo ir grūdų augintojus

0
Energetikos krizės šokdinamas žaliavų kainas stebinti viena šalies žemės ūkio sektoriaus lyderių UAB „Scandagra“ trąšų ieško jai iki šiol neįprastose rinkose. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios matydama augančią įtampą trąšų sektoriuje, bendrovė jau nuo...

Augantis bankrotų skaičius – artėjančios krizės pranašas?

0
Vienas iš ekonomikos sveikatos rodiklių – bankrotų skaičius. Lietuvos statistikos departamento skelbiami naujausi duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių....

Klaipėdoje atidarytas moderniausias statybos sektorinis praktinio mokymo centras

0
Klaipėdoje atidarytas Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro rekonstruotas Statybos sektorinio praktinio mokymo centras, kuriame mokinius pasitiks naujausia įranga aprūpintos kompiuterinės klasės, šiuolaikiniai 3D spausdintuvai bei staklės, baldų gamybos operacijas atliekantis robotas. APIE PINIGUS SU VAIKAIS....

Nauja pradžia – ne tik pirmakursiams: verslas siūlo užsidirbti dar tik mokantis specialybės

0
Naują specialybę įgyti galima ne tik aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia į „Meistrų mokyklą“ – programą, kur darbo patirties ir kvalifikacijos maisto gamybos srityje neturintieji vos per du mėnesius gali...

Kenkėjiškų programų skaičiai išaugo dvigubai: kaip verslui išgyventi kibernetiniame chaose?

0
Kibernetinio saugumo produktų gamintojos ESET telemetrijos duomenimis, lyginant su 2021 m. per pirmąjį 2022 m. pusmetį Lietuvoje beveik dvigubai išaugo (12,1%) kenkėjiškų programų, siekiančių gauti neteisėtą prieigą prie įrenginiuose esančių duomenų (angl.Trojan), bei programinės...

Savivaldybės ir jų įmonės reikšmingai sutaupo elektros energijos

0
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir agresorės veiksmų gamtinių dujų rinkose, elektros kainos pasiekė dar nematytas aukštumas. Prognozuojama, kad šie metai ir 2023 metų pirmasis ketvirtis elektros kainomis biržoje toliau nemaloniai stebins. Suintensyvėjo energetinio efektyvumo sprendimų...

Naudingi patarimai, kaip išsirinkti tinkamas kelnes

0
Kelnės, kurias pasirenkate dėvėti kasdien ar tam tikromis progomis, gali daug pasakyti apie jūsų asmeninį stilių. Tačiau rinkoje yra tiek daug skirtingų kelnių kirpimų, siluetų ir audinių, kad gali būti gana sunku rasti tobulas...

Kokią įrangą rinktis sportui namuose?

0
Sportas namuose tampa vis populiaresnis. Norintys pasiekti kuo geresnių rezultatų neapsiriboja vien įprastais mankštos pratimais – treniruotėms taip pat pasitelkiama ir įvairi sporto įranga, kurios pasirinkimas yra tikrai labai didelis. Jei įsigysite tinkamos sporto...

Rekordas – įstaigos per kelias valandas pateikė paraiškas saulės ir vėjo elektrinėms įsirengti

0
Penktadienį, Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus kvietimą įstaigoms ir organizacijoms vėjo ir saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti dalį elektrinės iš vystytojų, per kelias valandas sulaukta 123 paraiškos už visas skirtas 25 mln. eurų...

Žaidimai darbe – ir apmokymams, ir darbuotojų įsitraukimo skatinimui

0
Kompiuterinius žaidimus visame pasaulyje žaidžia apie 2,7 mlrd. žmonių, ir neretai virtuali realybė peržengia pramogų kategorijos ribas – žaidybinimo įrankiai naudojami ir darbovietėse. „Circle K“ žmogiškųjų išteklių vadovė Margarita Plešakienė teigia, kad taip elgiamasi...

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija...

0
Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja išaugusius skrydžių atšaukimų skaičius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovai teigia – situacija Lietuvoje...

Atidėjus skrydį oro vežėjas negali keleivių palikti likimo valiai: ar žinote, kokias turite teises?

0
Ne kiekvienas keliautojas žino, kad atidėjus skrydį vežėjas privalo juo pasirūpinti, o tam tikrais atvejais – ir išmokėti kompensaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad tokios keleivių teisės veikia ne kiekvienu atveju atidėjus skrydį: kas priklauso...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com