Sekmadienis, 25 rugsėjo, 2022
spot_img
spot_img

Energetikos kainos guldo ant menčių trąšų gamintojus – klupdo ir grūdų augintojus

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Energetikos krizės šokdinamas žaliavų kainas stebinti viena šalies žemės ūkio sektoriaus lyderių UAB „Scandagra“ trąšų ieško jai iki šiol neįprastose rinkose. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios matydama augančią įtampą trąšų sektoriuje, bendrovė jau nuo birželio mėnesio plukdo azoto trąšas iš Jungtinių Valstijų. Vis dėlto net ir tai nekelia didelio optimizmo skandinaviško kapitalo kompanijai: žadamas trąšų rinkos nuosmukis, o kaip jo pasekmė – išaugusi grūdų savikaina ir poveikis visai maisto grandinei.

Iš JAV plukdomos trąšos – ne išsigelbėjimas

Ązoto trąšų gamybos sąnaudos Europoje.

„Nuo energetikos krizės pradžios gamtinių dujų kaina pakilo daugiau nei 500 proc., palyginti su prieš metus buvusiu lygiu. Rugpjūčio pabaigoje gamtinių dujų kainoms perkopus 300 Eur/MWh ribą dauguma Europos trąšų gamintojų iki minimumo sumažino arba visai sustabdė gamybą. Surasti alternatyvas, kuo pakeisti drastiškai sumažėjusią Europos trąšų gamybą, bent jau kol kas, yra labai sudėtingas uždavinys, nes trąšų iš Rusijos ir Baltarusijos dėl ES sankcijų importuoti nebegalime. Tam, kad bent dalinai užtikrintų rinkos poreikį, „Scandagra“ dar birželio mėnesį pradėjo pirkti trąšas iš JAV“, – sako bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.

Pasak jo, pirmieji laivai jau iškrauti Klaipėdoje ir trąšos jau yra pakeliui pas ūkininkus. Tačiau toks sprendimas nėra panacėja, nes Amerikos trąšų gamintojų pasiūla taip pat yra labai limituota.

Bendrovės „Scandagra“ produkto vadovo Lino Grinevičiaus žodžiais, energetikos krizė sukėlė didelę, daugeliu požiūrių grėsmingą krizę žemės ūkio sektoriuje.

Bendrovės „Scandagra“ produkto vadovo Lino Grinevičiaus.

„Visa Europos trąšų rinka siekia apie 35 mln. tonų, iš kurių 70 proc. sudaro azoto trąšos. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje trąšos gaminamos tik 40 proc. pajėgumu. Visiškai arba dalinai sustabdė gamybą tokie trąšų gamintojai kaip „Yara“, BASF, „CF Industries“, „Duslo“, „Azomures“, „SKW Piesteritz“ bei visiems puikiai žinomas Lietuvos gamintojas „Achema“. Esant dabartinei situacijai, kai dujų kainos Europoje yra aštuonis ar dešimt kartų didesnės nei JAV, Europos gamintojai negali konkuruoti pasaulinėje rinkoje, ypač tie, kurie negali importuoti amoniako iš už Europos ribų“, – aiškina L. Grinevičius.

Anot L. Grinevičiaus, matydami susidariusią situaciją, žemės ūkio verslo rinkos dalyviai šiemet kaip niekada suskubo pasirūpinti trąšomis naujam sezonui. Tačiau didelės gamybos sąnaudos, staiga išaugusi paklausa ir labai ribota pasiūla veja trąšų kainas į naujas aukštumas. Kada galėtume tikėtis situacijos pagerėjimo ir kainų stabilizavimosi, sunku prognozuoti, bet panašu, kad padėtis kiekvieną savaitę darosi vis labiau įtempta, dėl to šių metų pabaigoje turėtumėme pamatyti naujus azoto trąšų kainų rekordus.

Poveikis rinkai peržengia žemės ūkio sektoriaus ribas

Bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas.

Trąšų rinkoje susidariusi situacija daro didelę įtaką auginamų grūdų savikainai. „Lietuvoje skaičiuojame, kad išlaidų trąšoms dalis, tenkanti 2023 m. derliaus hektarui, perkops 2 tūkst. Eur ribą, t. y. 40 proc. daugiau nei praeitą sezoną. Toks žemės ūkio produkcijos savikainų augimas atsilieps visoje maisto gamybos grandinėje“, – aiškina bendrovės vadovas M. Vasiliauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį primindamas, kad veiklą sustabdžiusių trąšų gamintojų poveikį patirs ne tik žemės ūkio sektorius, bet ir kitos sritys. Sumažėjusi CO2 gamyba gali būti rimtas iššūkis gėrimų ir maisto pramonei. Galime susidurti su karbamido arba amoniako pagrindu pagamintų produktų trūkumu. O juk tai yra įprastiniai produktai, mažinantys kenksmingų azoto oksidų (NOx) dujų emisiją pramonėje ir eksploatuojant kurą deginančius įrenginius (katilines, automobilius, žemės ūkio techniką).

Pasak M. Vasiliausko, kai kas galėtų svarstyti, kad trąšų ir lygiagrečių produktų rinkos saugumui užtikrinti būtų reikalingos politinės priemonės. Tokios pozicijos laikosi Lenkijos vyriausybė, kuri jau ėmėsi intervencijos siekdama užtikrinti šalies aprūpinimo maistu saugumą. Tuo tikslu bendrovė „PKN Orlen Anwil“ (jos 35,66 proc. akcijų priklauso vyriausybei) nuo 10 proc. iki 40 proc. padidino trąšų ir CO2 gamybos pajėgumus. Tačiau dar didelis klausimas, ar subsidijos trąšų gamintojams taps patikimu garantu nacionaliniam maisto saugumui užtikrinti. Gali būti per sunku sukontroliuoti, kad pagaminti trąšų produktai ir galutinė žemės ūkio produkcija nebūtų eksportuota, ypač esant tokiai didžiulei paklausai bei įtampai pasaulinėje trąšų rinkoje.

„Prognozuojama, kad dėl išaugusių kainų ir riboto prieinamumo azoto trąšų rinka šių metų pavasarį turėtų mažėti 20–30 proc. iki 400–450 tūkst. tonų. Mūsų įmonė planuoja uždengti bent 30 proc. viso šio poreikio, tačiau nėra aiškaus ir užtikrinto atsakymo, kaip patenkinti net ir apkarpytą paklausą ir kaip tai atsilieps ne tik Lietuvos, bet ir Europos ar ir viso pasaulio augalininkystės sektoriui“, – nelinksmomis ateities prognozėmis dalijasi bendrovės vadovas M. Vasiliauskas.

Energijos kainos kyla žaibiškai. Kaip elgtis, kad išgyventum?

0
Remiantis oficialiais duomenimis, liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia per visą dalyvavimo biržoje laikotarpį nuo 2013 m. Rugpjūtį, palyginti su liepa, kaina biržoje išaugo dar 57 proc. Įmonių atstovai skundžiasi, ruošia...

5 geriausios šalys nuotoliniams darbuotojams, norintiems pratęsti vasarą

0
Liūdite dėl pasibaigusios vasaros? Jeigu dirbate nuotoliniu būdu, šiltasis sezonas nebūtinai turi baigtis. Šiais laikais, kai darbas nuotoliu tapo įprasta praktika, vis daugiau šalių siūlo specialias nuotolinių darbuotojų vizas, kurios leidžia žmonėms gyventi dirbant...

Augantis bankrotų skaičius – artėjančios krizės pranašas?

0
Vienas iš ekonomikos sveikatos rodiklių – bankrotų skaičius. Lietuvos statistikos departamento skelbiami naujausi duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių....

Klaipėdoje atidarytas moderniausias statybos sektorinis praktinio mokymo centras

0
Klaipėdoje atidarytas Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro rekonstruotas Statybos sektorinio praktinio mokymo centras, kuriame mokinius pasitiks naujausia įranga aprūpintos kompiuterinės klasės, šiuolaikiniai 3D spausdintuvai bei staklės, baldų gamybos operacijas atliekantis robotas. APIE PINIGUS SU VAIKAIS....

Nauja pradžia – ne tik pirmakursiams: verslas siūlo užsidirbti dar tik mokantis specialybės

0
Naują specialybę įgyti galima ne tik aukštojoje ar profesinėje mokykloje. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia į „Meistrų mokyklą“ – programą, kur darbo patirties ir kvalifikacijos maisto gamybos srityje neturintieji vos per du mėnesius gali...

Iš finansinių klaidų nepasimokiusiems lietuviams žiema gali apkarsti

0
Kad ir kokį finansiškai tvarkingą gyvenimą gyventume, kiekvienam iš mūsų bent vieną kartą greičiausiai teko apmokėti mažesnę ar didesnę skolą. Skolininkų būna pačių įvairiausių – vieni jų linkę žadėti, kiti nutylėti apie savo finansnius...

Kenkėjiškų programų skaičiai išaugo dvigubai: kaip verslui išgyventi kibernetiniame chaose?

0
Kibernetinio saugumo produktų gamintojos ESET telemetrijos duomenimis, lyginant su 2021 m. per pirmąjį 2022 m. pusmetį Lietuvoje beveik dvigubai išaugo (12,1%) kenkėjiškų programų, siekiančių gauti neteisėtą prieigą prie įrenginiuose esančių duomenų (angl.Trojan), bei programinės...

Savivaldybės ir jų įmonės reikšmingai sutaupo elektros energijos

0
Dėl Rusijos karo Ukrainoje ir agresorės veiksmų gamtinių dujų rinkose, elektros kainos pasiekė dar nematytas aukštumas. Prognozuojama, kad šie metai ir 2023 metų pirmasis ketvirtis elektros kainomis biržoje toliau nemaloniai stebins. Suintensyvėjo energetinio efektyvumo sprendimų...

Naudingi patarimai, kaip išsirinkti tinkamas kelnes

0
Kelnės, kurias pasirenkate dėvėti kasdien ar tam tikromis progomis, gali daug pasakyti apie jūsų asmeninį stilių. Tačiau rinkoje yra tiek daug skirtingų kelnių kirpimų, siluetų ir audinių, kad gali būti gana sunku rasti tobulas...

Kokią įrangą rinktis sportui namuose?

0
Sportas namuose tampa vis populiaresnis. Norintys pasiekti kuo geresnių rezultatų neapsiriboja vien įprastais mankštos pratimais – treniruotėms taip pat pasitelkiama ir įvairi sporto įranga, kurios pasirinkimas yra tikrai labai didelis. Jei įsigysite tinkamos sporto...

Rekordas – įstaigos per kelias valandas pateikė paraiškas saulės ir vėjo elektrinėms įsirengti

0
Penktadienį, Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paskelbus kvietimą įstaigoms ir organizacijoms vėjo ir saulės elektrinėms įsirengti ar įsigyti dalį elektrinės iš vystytojų, per kelias valandas sulaukta 123 paraiškos už visas skirtas 25 mln. eurų...

Žaidimai darbe – ir apmokymams, ir darbuotojų įsitraukimo skatinimui

0
Kompiuterinius žaidimus visame pasaulyje žaidžia apie 2,7 mlrd. žmonių, ir neretai virtuali realybė peržengia pramogų kategorijos ribas – žaidybinimo įrankiai naudojami ir darbovietėse. „Circle K“ žmogiškųjų išteklių vadovė Margarita Plešakienė teigia, kad taip elgiamasi...

Vasaros pradžios Lietuvos oro uostų statistika dėl atšaukiamų skrydžių – didesnių iššūkių nekyla, situacija...

0
Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja išaugusius skrydžių atšaukimų skaičius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovai teigia – situacija Lietuvoje...

Atidėjus skrydį oro vežėjas negali keleivių palikti likimo valiai: ar žinote, kokias turite teises?

0
Ne kiekvienas keliautojas žino, kad atidėjus skrydį vežėjas privalo juo pasirūpinti, o tam tikrais atvejais – ir išmokėti kompensaciją. Tačiau svarbu suprasti, kad tokios keleivių teisės veikia ne kiekvienu atveju atidėjus skrydį: kas priklauso...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com