„Gero ūkininko“ čempionato rengėjai sako, jog daug prarandame, nesusiradę mėgstamų ūkininkų šviežių daržovių ar mėsos produktų tiekimui. Prarandame pojūtį apie vietos maisto produktų skonį, įvairovę, sezoniškumą, nuo to nukenčia mūsų santykis su gamta, kultūra ir tradicijomis. Gydytojai dietologai priduria, kad neįtraukdami vietos produktų į savo mitybą, netenkame ir paties svarbiausio maistinių medžiagų šaltinio – šviežio maisto.
Jei šviežias, tai turtingas maisto medžiagomis
„Pats svarbiausias vietos produktų privalumas – jų šviežumas. Kai įsigyjame Lietuvoje augintas daržoves, galime tikėtis, kad jų logistika neužtruko savaitės ar kelių, todėl galime mėgautis šviežiomis salotomis ar šviežių daržovių troškiniu. Šviežiais maisto produktais yra laikomi tokie, kurie nuo gamintojo iki vartotojo atkeliauja per parą. Lietuvoje šis terminas ir realus, ir įveikiamas“, – teigia gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Jos teigimu, šviežias maistas mūsų racioną praturtina ne tik pagrindinėmis maisto medžiagomis, bet ir mikronutrientais – mineralinėmis medžiagomis, vitaminais. Kuo ilgiau maisto produktai yra saugomi ar transportuojami, tuo labiau juos paveikia gedimo, nykimo ar puvimo procesai. Ilgoje logistikos grandinėje jie yra stipriai apdorojami, o tai lemia maisto produktuose esančių medžiagų praradimą.
„Iš esmės galime teigti, jog per kuo daugiau rankų praeina maisto produktai, tuo skurdesnė jų maistinė vertė. Normalu, kad jie genda, ir tam, kad būtų pristabdyti šie procesai, jie specialiomis medžiagomis yra saugomi nuo gedimo. Negalime tikėtis, kad ilgai ir iš toli atgabentas maisto produktas bus neapdorotas. Be to, ilgai transportuojant produktus, didėja ir bakterinė tarša: maisto produktus sandėliuoja, perkelia, rūšiuoja vis kiti žmonės, dažnai – keliose vietose ar net keliose šalyse“, – dalijasi K. Jasmontienė.
Vienas iš „Gero ūkininko“ čempionato iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas sako, kad vietos ūkininkai tokių ilgų logistikos grandinių neturi.
„Dažniausiai vietos produktus pirkėjai įsigyja iš pirmų rankų – iš pačių augintojų arba iš antrų rankų – prekiautojo, kuris superka kelių ar keliolikos ūkininkų produktus. Žmonės, iš pirmų ar antrų rankų įsigydami maisto produktus, žino, kaip tie produktai buvo auginami, kuriuo metu jie yra geriausios kokybės, kada baigsis jų sezonas ir kada tikėtis į savo racioną įtraukti naują sezoninę daržovę. Tokią prabangą – šviežius maisto produktus su tikra auginimo ir kilmės istorija – gali užtikrinti tik vietos gamintojai“, – sako Ž. Morkvėnas.
Jei sezoniškas, tai surinktas ar nuraškytas geriausiu metu
Kitas šviežio maisto privalumas – sezoniškumas. Tam tikru sezonu augančių maisto produktų derlius yra nurenkamas tuomet, kai yra geriausiai užaugęs ar labiausiai sunokęs, o tai reiškia, kad geriausiai išsaugojęs maistines ir skonio savybes.
„Kai valgome sezoninius maisto produktus, galime tikėtis, jog jie buvo užauginti, subrandinti ar sunokinti natūraliai. Kad jie nebuvo nuskinti apyžaliai, nokinami sandėliuose ar transporto priemonėse tam, kad po tam tikro laiko prekybos vietą pasiektų tinkamai sunokę. Galiausiai, galime būti tikri, kad dirbtiniu būdu nokinant, jie nebus pernokę. Renkantis maisto produktus savo stalui ar konservavimui, visuomet verta vadovautis principu: naudoti maistui ar konservavimui tuomet, kai jie yra surinkti geriausiu sezono laikotarpiu“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Ji pateikia pavyzdį, kad žiemos metu daug geriau į savo racioną įtraukti geriausiu metu nurinktas ir tinkamai konservuotas ar raugintas daržoves nei iš svetur atvežtus šviežius pomidorus ir salotas.
„Tinkamai konservuoti, o ypač – šaldyti maisto produktai išlaiko didesnę dalį maistinės vertės, žiemą jie yra itin vertingas maistinių medžiagų šaltinis. Tinkamai rauginti maisto produktai, kurių nesugadiname pernelyg gausiu druskos ar cukraus kiekiu, turi taip reikalingų probiotikų. Tad vietoje užauginti rauginti kopūstai žiemą yra vertingesnis pasirinkimas nei ilgą kelią nukeliavęs pomidoras, kuris nebūtinai sunoko darže, buvo apdorotas ir perėjo pro ne vienas rankas“, – sako K. Jasmontienė.
Jei vietinis, tai – palaikymas vietos ūkininkams
Kalbėdami apie vietos maisto produktus, turime nepamiršti ir jų augintojų. Juk nuo jų priklauso, kaip ant mūsų stalo patenkantys maisto produktai buvo auginami.
„Turbūt net nereikia priminti, kad įsigydami vietos gamintojų produktus, palaikome šalies ūkininkus. Dažniau mes neįžvelgiame platesnės perspektyvos – juk su vietos produktais mus pasiekia vietos kultūra, maisto produktų auginimo, paruošimo ir gaminimo tradicijos. Įsigydami maisto produktus iš vietos žmonių, kartu įsigyjame jų istoriją. Užsimezga naujos pažintys, draugystės, plečiasi ne tik maisto įvairovė ant mūsų stalo, bet ir mūsų kultūrinio konteksto pažinimas“, – teigia Ž. Morkvėnas.
„Gero ūkininko“ čempionatas įsibėgėjo: renkamas publikos simpatijų titulo savininkas
„Gero ūkininko“ čempionatas siekia atkreipti dėmesį į ūkininkus, kurie žemės ūkio sistemoje padeda išlaikyti gamybos ir aplinkosaugos balansą, ūkininkauja santarvėje su gamta ir bendruomene.
Čempionatas vyksta keliais etapais: pirmajame buvo nominuoti ūkininkai, kurie atitinka čempionatui keliamus kriterijus – ūkininkaudami kuria santarvę su gamta, bendruomene ir tuo pačiu prisideda prie ekonominės gerovės. Antrajame etape čempionato komisija atrinko savo ūkininkavimo darnumu išsiskiriančius ūkininkus, penkis iš jų nominavo kaip šių metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius.
Dabar visi kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį ūkį ir atiduoti jam „Publikos simpatijos“ titulą. Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 9 d. apdovanojimų ceremonijos metu.
Balsuoti už „Publikos simpatiją“ kviečiame čia: https://gerasukininkas.lt/balsavimas/
Čempionatas organizuojamas įgyvendinant projektą „Naturalit“.
Žymantas Morkvėnas
Baltijos aplinkos forumo direktorius, „Gero ūkininko“ čempionato iniciatorius, komisijos narys
