Goran Licanin, „Huawei Nordic“ dirbtinio intelekto ir debesijos technologijų verslo vystymo vadovas.
Atsirandant vis daugiau dirbtinio intelekto pritaikymo galimybių, sparčiai auga šios srities specialistų poreikis. Tai tapo nemažu iššūkiu švietimo įstaigoms, kurios turi pritaikyti savo mokymo programas taip, kad jos atitiktų ne tik studentų, bet ir rinkos lūkesčius. Šis procesas – itin sudėtingas ir reikalauja nemažų finansinių bei laiko išteklių.
Vos pusės amžiaus senumo dirbtinio intelekto (DI) teorijos yra nuolat atnaujinamos ir pritaikomos moksliniuose tyrimuose. Nors pirmieji dirbtinio intelekto algoritmai sukurti XX a. 6-ajame dešimtmetyje (technologija egzistavo jau 1950–1955 m.), platesnis jų pritaikymas prasidėjo tik prieš 5–7 metus, kai buvo išvystyti itin greiti kompiuteriai ir šiuolaikinės dirbtinio intelekto mikroschemos.
Pasaulinė patirtis rodo, kad dirbtinio intelekto įsisavinimas reikalauja daug laiko. Net ir aukštųjų technologijų kompanijose tai trunka 2–3 metus. Ne paslaptis, kad procesai versle yra gerokai greitesni nei švietimo sistemoje, ruošiančioje būsimus specialistus.
Lietuvoje pagrindiniai universitetai, lyderiaujantys dirbtinio intelekto srityje, yra Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno technologijos universitetas. Vis daugiau Lietuvos studentų nori savo ateitį sieti su pažangiausiomis technologijomis – 2017 m. ketvirta populiariausia studentų pasirinkta universitetinė programa buvo informacinės komunikacinės technologijos. Visgi, šiuo metu šalyje prieinama tik viena speciali dirbtinio intelekto pirmosios pakopos studijų programa – šiemet ją pasiūlė Kauno technologijos universitetas.
Universitetuose studentai gauna būtinų teorinių žinių, o, prisidėdami prie mokslinių tyrimų ir projektų, jie įgyja praktinių įgūdžių, kuriuos itin vertina būsimi darbdaviai. Ne mažiau svarbu ir asmeninė saviugda bei nuolatinis žinių troškimas – savybės, leidžiančios neatsilikti nuo intensyviai besikeičiančio informacinių technologijų (IT) sektoriaus.
DI neatsiejamas nuo matematikos ir verslumo
Žmogaus prigimtis yra neatsiejama nuo tobulėjimo: norime greičiau bėgti, būti stipresni ir pajėgesni visose gyvenimo srityse. Būtent tokią galimybę mums suteikia dirbtinis intelektas.
Didelis tokių technologijų poreikis mūsų gyvenime, neišvengiamai lemia jas kurti bei valdyti gebančių specialistų trūkumą. Pasauliniu lygiu IT specialistai yra kone paklausiausia profesija – daugumai šalių šiuo metu reikėtų dar maždaug kelių tūkstančių šios srities profesionalų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje skirtingų pakopų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) studijas kasmet baigia apie 1,3 tūkst. studentų, tačiau sėkmingai sektoriaus plėtrai reikia gerokai daugiau – maždaug 4,4 tūkst. diplomuotų specialistų.
Kaip ir daugelio tiksliųjų mokslų, IT studijų pagrindas yra matematika. Kita vertus, ji nėra vienintelė sritis, kurią reikėtų išmanyti DI technologijas ateityje norintiems vystyti studentams. Esu įsitikinęs, kad šiais laikais jiems ypač svarbu, tiesiog būtina, įgyti ir verslumo įgūdžių, taip pat išgirsti bei pamatyti pavyzdžių iš realaus gyvenimo. Verslumas – mąstymo būdas, kuris lemia, kaip mes žiūrime į kasdienes užduotis, kaip kuriame santykius kompanijoje ir už jos ribų, kaip formuojame savo požiūrį į vystomus projektus ir rinką apskritai.
Studentams svarbi verslo pagalba
Verslininkai šiuo metu gali pasiūlyti daugybę galimybių DI specialistams: įdomius projektus, motyvuojančią ir individualumą skatinančią aplinką. Svarbiausia – varžybose dėl šių darbo vietų neišsižadėti savo požiūrio bei išskirtinumo. Turime suprasti, kad kiekviena nauja karta pasižymi skirtingu požiūriu į gyvenimą ir yra vis labiau pažengusi technologijų srityje.
Universitetai mokslo aukštumų siekiantiems jaunuoliams suteikia bazinių teorinių žinių, o praktika padeda įgytas žinias pritaikyti. Todėl esu įsitikinęs, kad įvairios verslo struktūros turėtų dar daugiau dėmesio skirti universitetams ir padėti ugdyti naujus talentus. Pagalba – tai ne tik finansinė parama, studentams reikia siūlyti praktikos ir darbo galimybes, įvairius projektus bei mokymosi programas. Vienas tokių pavyzdžių – kasmet rengiama inovatyvi tarptautinė „Huawei“ mokymosi programa „Seeds for the future“. Programa ne tik skatina talentingų IRT specialistų tobulėjimą, bet ir suteikia jiems unikalią galimybę semtis žinių ir keistis patirtimi su kitais dalyviais iš viso pasaulio. Šias metais programoje nemažas dėmesys bus skiriamas ir DI technologijų temoms. Per du dešimtmečius programos ekspertai suteikė žinių ir pasidalino patirtimi su beveik 30 tūkstančių informacinių technologijų srities studentų.
Vertinant dabartinę situaciją, daugybei mokslo institucijų visame pasaulyje reikia keisti požiūrį į švietimą, nustatyti naujus vertinimo kriterijus, kritiškai pažvelgti į profesinę etiką ir įgūdžius. Mano nuomone, universitetams įtraukus studentus į inovacijų plėtrą, laimėti gali visi – nuo aukštojo mokslo institucijų ar verslininkų, iki nacionalinių bei pasaulio ekonomikų. Gerovė yra visų mūsų bendras tikslas, kurį pasiekti gali padėti DI technologijos.
