Penktadienis, 2 birželio, 2023
spot_img
spot_img

Augantis bankrotų skaičius – artėjančios krizės pranašas?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Vienas iš ekonomikos sveikatos rodiklių – bankrotų skaičius. Lietuvos statistikos departamento skelbiami naujausi duomenys rodo, kad per pastarąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bankroto procedūras pradėjo 1,7 karto daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių. Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankroto procesai buvo inicijuoti 312 įmonių, per antrąjį ketvirtį – 274. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį bankroto procedūra pradėta 154, antrąjį ketvirtį – 184 įmonėms.

Daugiausia įmonių, kurioms buvo inicijuotos bankroto procedūros, dirbo statybų sektoriuje: per šių metų pirmąjį pusmetį bankroto procesai pradėti 137 statybų bendrovėms, 2021 m. per tą patį laikotarpį – 57. Beveik du kartus pradėtų bankrotų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose: per šį pusmetį apie inicijuotą bankrotą paskelbė 135 įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 64. Panaši ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų statistika. Šiemet per pirmąjį pusmetį bankroto procedūra pradėta 61, pernai per tą patį laikotarpį – 33 įmonei. Sudėtinga situacija ir apdirbamosios gamybos srityje: 53 šioje srityje dirbančios įmonės per pirmąjį pusmetį paskelbė apie inicijuotą bankrotą, pernai per tą patį laikotarpį tokių būta kiek mažiau – 35.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradėtas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.

Tikisi valstybės pagalbos

Ekonomistai ir verslo interesus ginančios organizacijos jau dabar garsiai kalba, kad jeigu sunkumus išgyvenantys verslai nesulauks valstybės pagalbos, bankrutuojančių įmonių tik daugės, tačiau bendra ekonominė situacija dar nėra tokia dramatiška, kokia buvo prieš 2008-ųjų krizę.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad nors paskutinį dešimtmetį Lietuvos ekonomika sparčiai auga, pastaraisiais metais verslui netrūksta iššūkių – ypač tokių, kuriuos nulėmė išoriniai veiksniai. Verslas atlaikė pandemiją, kurią lydėjo veiklų uždarymai, tačiau šiuo metu iššūkių kelia tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjusios transportavimo išlaidos, rekordinė infliacija bei nevaldomai kylančios energijos išteklių, ypač elektros, kainos.

„Pastaruoju metu itin aktuali tapo rekordus mušančių energijos išteklių kainų problema. Įmonės jau dabar praneša, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų mažėja jų produkcijos konkurencingumas eksporto rinkose. Tai kelia nerimą, nes šiuo metu nėra aišku, kokios bus tolesnės energijos išteklių kainų kitimo tendencijos“, – teigia I. Rizgelė.

Pasak konfederacijos direktorės, verslai ruošiasi iššūkiams, tačiau labai svarbu, kad valstybė padėtų su jais susidoroti, numatytų finansinius instrumentus verslo patiriamai žalai kompensuoti.

„Turėtų būti svarstomos galimos paramos verslui priemonės, pavyzdžiui, elektros ir dujų kainų kompensavimas, taip pat turi būti suteikta įrankių verslui jei ne gauti paramą, tai bent laike paskirstyti tam tikras šiuo metu nepakeliamas išlaidas – žinome, kad tokias priemones aktyviai svarsto Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalba I. Rizgelė.

Taip pat ne mažiau svarbu verslui ir valdžios institucijoms diskutuoti apie minimaliosios algos kėlimą. Pasak pašnekovės, jeigu minimalusis darbo užmokestis bus keliamas taip drastiškai, kaip planuojama, daliai verslų tai gali tapti nepakeliama našta.

„Taip pat akivaizdu, jog ir diskusijose dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo, kurios šiuo metu kaip tik įsibėgėja, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžtumą, su kuriuo dabar susiduria įmonės, siekiant subalansuotų sprendimų, leisiančių su iššūkiais susiduriantiems verslams išsilaikyti ir taip pat išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.

Gilios krizės nežada

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad bankrotų skaičiaus augimas neturėtų stebinti. Galima įžvelgti bent kelias to priežastis. Visų pirma, pasibaigus pandemijai ir nutrūkus valstybės paramai, kai kurios įmonės nesugebėjo ar nenorėjo atsigauti. Vis dėlto labiau tikėtina, kad šiemet dalį įmonių parklupdė labai išaugusios energijos sąnaudos. Vidutinei elektros kainai padidėjus beveik 10 kartų, įmonės, kurios yra labai nuo jos priklausomos ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dar viena priežastis – antrąjį šių metų ketvirtį bankrotus jau galėjo inicijuoti įmonės, kurių veikla buvo per daug priklausoma nuo prekybinių ryšių su Rusija“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Pasak pašnekovo, stebėdami ketvirtį amžiaus nematytą infliaciją darbuotojai reikalauja, kad sparčiau būtų keliami atlyginimai. Tikimasi, kad sparčiau kils ir minimalioji alga. Vis dėlto susiklosčius dabartinėms aplinkybėms daugelis įmonių turės ribotas galimybes kelti atlyginimus tokiais tempais, prie kurių pripratome pastarąjį penkmetį.

„Spartus minimaliosios mėnesinės algos augimas gali turėti šalutinį poveikį, kuris būtų labai nepageidaujamas, – kai kurios įmonės gali ieškoti būdų sumažinti darbuotojų skaičių. Todėl mažiau uždirbantiems asmenims šiuo metu saugiau padėti sparčiau keliant NPD, o ne MMA“, – mano N. Mačiulis.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, išskyrus pavienius probleminius atvejus bendra situacija nėra dramatiška – antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. naujų darbo vietų, bedarbių skaičius – mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo beveik 15 proc. „Tikėtina, kad dėl atslūgstančios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetinės krizės bei problemų Rytų rinkose per artimiausius metus matysime padidėjusį bankrotų skaičių. Nedarbo lygis per artimiausius metus gali padidėti 1 procentiniu punktu, tikėtinas ir kelis ketvirčius besitęsiantis nedidelis ekonomikos susitraukimas, bet gilios krizės tikimybė išlieka maža“, – teigia N. Mačiulis.

„Iki“ nestabdo – kainas iki 15 proc. mažina dar daugiau pieno produktų

0
Grietinė, sviestas, sūris, tepamas sūrelis – gausus skaičius šių kasdienio vartojimo produktų birželį „Iki“ parduotuvėse jau kainuoja daugiau nei dešimtadaliu pigiau. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad vos pamatęs galimybę, prekybos tinklas ėmėsi...

„Iki“ mažina kainas kasdieniams produktams – ilgo galiojimo pienas ir grietinėlė kainuos iki 18...

0
Nuo šiol populiarūs ilgo galiojimo pieno produktai kainuos iki 18 proc. pigiau – prekybos tinklas „Iki“ mažina kainas UAT pienui ir grietinėlei. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad šis pokytis – nuolatinių pastangų...

Užburtas lėšų stygiaus ratas: kaip dar labiau nepakenkti savo finansiniam stabilumui?

0
Valstybės duomenų agentūros (VDA) atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas rodo, kad praėjusiais metais net 16 proc. šalies gyventojų patyrė materialinį nepriteklių. Pinigų trūkumas – nemenka našta, apsunkinanti ne tik kasdienes gyvenimo situacijas, bet ir turimus...

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

Kas lėmė antrojo pusmečio elektros kainų mažėjimą?

0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šią savaitę patvirtino viršutines kainų ribas, o galutinės kainos buitiniams vartotojams paaiškės dar gegužę. Nuo liepos mėnesio perkant elektrą iš žemos įtampos tinklo, kainų riba bus 22,264 centai už...

„YIT Lietuva“ vykdo kelio Kunigiškiai-Palanga remonto darbus bei dviračių tako Smiltynė-Nida rekonstrukcija

0
Tęsiantis Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, Lietuva kruopščiai rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas visaverčiam šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui bei aukštai kovinei parengčiai palaikyti. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų...

Mokesčių reforma – kas keisis verslams, jei ji bus priimta?

0
Lietuvos finansų ministerija šių metų kovo 20 d. pateikė siūlymus dėl mokesčių reformos, kuri, jei bus priimta, keistų ir koreguotų įvairius šiuo metu galiojančius mokestinius aspektus. Vyriausybė mokesčių reformos paketą planuoja pristatyti per LR...

Vilniuje atidarytas naujas „Rimi“ prekybos centras: patogiau apsipirks vykstantys į užmiestį

0
„Rimi“ toliau investuoja į patogesnį apsipirkimą ir vartotojų patirties gerinimą – ketvirtadienį Vilniuje, adresu Dangeručio g. 1, duris atvėrė nauja „Hyper market“ formato parduotuvė, kurios įrengimo investicijos siekia daugiau nei 1 mln. eurų, o...

Klaipėdos autobusuose už kelionę jau galima atsiskaityti ir bankine kortele

0
Trečiadienį, gegužės 24 dieną, oficialiai startavo atsiskaitymo bankinėmis kortelėmis paslauga. Vienas pirmųjų naująją galimybę 10-ojo maršruto autobuse išbandė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. „Labai džiugu, kad žmogui, atvykusiam iš bet kurio pasaulio taško, yra galimybė susimokėti...

Teisininkai: „ChatGPT“ keičia etikos ir moralės ribas

0
Diskutuodami su kolegomis, kalbėdamiesi su draugais ar šeimos nariais, analizuodami gaunamą informaciją, atlikdami užduotis darbovietėje, vadovaujamės visuotinai pripažintais etikos standartais. Paradoksalu, bet vis labiau mūsų kasdienybėje įsitvirtinantis dirbtinio intelekto (DI) valdomas „ChatGPT“ trina aiškias...

N. Mačiulis: gero meto mokesčių reformai niekada nebuvo ir niekada nebus

0
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis neigia tarp verslo asociacijų paplitusią nuomonę, kad techninės recesijos laikotarpis yra netinkamas vykdyti mokesčių reformą ir ši turėsianti neigiamą poveikį ekonomikai. Anot jo, tai argumentas, kurį visuomet naudoja...

Telšiuose atidaryta dar viena automatinė degalinė

0
Automatinių degalinių tinklas „Neste“ plečia veiklos geografiją ir Telšiuose, magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, atidaro naują automatinę degalinę. Naujai pastatyta ir įrengta degalinė veiks visą parą. Be degalų joje galima įsigyti priedo „AdBlue“ bei pasinaudoti...

V. Bernatonis. Investavę į atsinaujinančią energiją pasieksime energetinę nepriklausomybę

0
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dar kartą įsitikinome, kokia svarbi yra įžvalgi ir išmintinga energetikos politika. Apie ją diskutuota jau labai daug. Dabar jau bemaž visi sutaria, kad vienintelė išeitis Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę...

Kai darbuotojas prašo atleisti jį iš darbo, tačiau darbdavys neatleidžia – kaip elgtis

0
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš...
spot_img
Social Media Auto Publish Powered By : XYZScripts.com